Sėkmingiausiai dirbančiu Lietuvoje 2015 metais tradiciniu amatų centru pripažintas Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras užmigti ant laurų neketina – planai ir svajonės veja vienas kitą, o į darbo savaitę jau prašosi įtraukiamas ir savaitgalis.
Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras buvo įkurtas 2012 metais, Šiaulių rajono savivaldybei pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklai „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ skirta parama. Bendra projekto vertė siekė 928 420 Lt, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudarė 835 578 Lt.
Buvusi Kuršėnų dvaro sodyba, esanti Ventos kairiajame krante, jau seniai laukė investicijų. ES paramos lėšomis Kuršėnų dvaro sodybos oficina buvo pritaikyta centro veiklai, sudarytos galimybės žmones supažindinti su tradiciniais amatais, atgaivinti ir išsaugoti krašto tradicijas, papročius, būdingus Kuršėnų apylinkėms. Įgyvendintas projektas pakeitė buvusio dvaro veidą: sutvarkytas parkas, įrengtas apšvietimas, aikštelė, išvalytas vandens telkinys, atstatyti parko takai ir želdiniai. Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė neslepia džiaugsmo sukurta patrauklia aplinka centro lankytojams, darbuotojams, svečiams, dalyvaujantiems organizuojamose parodose, amatų šventėse. „Centro rekonstravimas suaktyvino bendruomeniškumo ugdymą ir aktyvių žmonių mokymąsi bei leido didinti visuomenės susidomėjimą senosiomis vietos tradicijomis“, – sako B. Poškienė.
Kadangi pagrindinis centro uždavinys – krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas ir perimamumas, čia nuolat veikia Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. „Pas mus galima susipažinti su amatais, lietuvių buitimi nuo seniausių laikų iki šių dienų. Ypač daug surinkta keramikos dirbinių, nes Kuršėnai nuo seno vadinami Puodžių sostine. Ekskursijos metu supažindiname su amatininkų darbais, papasakojame dvaro istoriją, kviečiame pasivaikščioti po senąjį dvaro parką“,– pasakoja direktorė.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre mokoma amatų, vykdomos keramikos edukacinės programos moksleiviams, siūloma atskira edukacinė programa suaugusiems. Čia galima ne tik pasivaikščioti su medinėmis klumpėmis, susimalti miltų, iš vytelių nusipinti savo darbelių, išsiausti juostelę, bet ir pabandyti kartu su tautodailininkais nusižiesti ar nusilipdyti puodynę. Centras išsiskiria iš kitų centrų tuo, kad čia visus eksponatus galima liesti rankomis.
Centras nuolat organizuoja kūrybines keramikų ir drožėjų stovyklas su mokymais, rengiami seminarai, edukaciniai užsiėmimai. Centro darbuotojai taip pat demonstruoja amatus rajono kaimų šventėse, pristato tautodailininkų parodas. Iš viso Centras jungia 75 tautodailininkus, iš kurių 7 turi tautinio paveldo produktų sertifikatus.
„Ypač džiaugiamės vaikų ir jaunimo iki 24 metų vasaros stovyklomis. Savo vietos veiklos grupei pateikę projektą gavome tam finansavimą iš ES, – pasakoja B. Poškienė. Šiose stovyklose vaikai užsiima etnokultūrine veikla – mes šokame, dainuojame, grojame, veliame vilną, rišame juostas, karpome iš popieriaus, piname iš vytelių, užsiimame keramikos darbais. Iki tol viso to nedarę vaikai netrukus „užsikabina“ ir pamato, kaip smagu visiems būryje, o liaudies šokiai dažnam būna tikras atradimas“.
Amatais domisi ne tik jaunimas. Į centrą atvažiuoja mokytis amato ir suaugusieji. „Turime pameistrių iš Telšių, Joniškio, Kauno, Telšių“, – sako direktorė. Pasak jos, ypač populiarios centro rengiamos edukacinės dovanos ir mažiems, ir dideliems: „Vestuvinė“, „Gimtadienio“, „Šefo“. Į centrą atvažiuoja nedidelis būrelis žmonių ir visi kartu lipdo dovaną. Kartais tai būna vyro dovana mylimai žmonai, kartais – darbuotojų dovana šefui, taip gimtadienius švęsti pamėgo net trimečiai mažyliai – visi jie atranda ką čia veikti. „Pastebėjome, kad žmonės taip įsitraukia į veiklą, kad nebenori išeiti. Tos kelios valandos tirpte ištirpsta. Mumis domisi ne tik vietiniai, bet ir užsieniečiai. Matyt, reikės koreguoti planus ir dirbti savaitgaliais, nes penkių darbo dienų nebeužtenka“, – konstatuoja centro vadovė.
Centras turi nemažai veiklai būtinos įrangos: tris žiedimo stakles, gaminių degimo krosnį, tačiau direktorė kuria planus, kaip įsigyti dar vieną, naujesnę. „Norėtųsi dar ir veiklą kompiuterizuoti. Vis dėlto didžiausia mano slapta svajonė yra įsigyti rojalį, kad pas mus būtų galima rengti senosios muzikos koncertus“, – planais ir svajonėmis dalijasi B. Poškienė.
Centras labai didžiuojasi Žemės ūkio ministerijos pripažinimu geriausiu Lietuvoje 2015 metais tradiciniu amatų centru. „Ypač smagu tai, kad nejautėme jokio kitų amatų centrų pavydo, vadinasi, esame tikrai to pripažinimo verti“, – gerų emocijų neslepia direktorė B. Poškienė.
