„Tobulėjant informacinėms technologijoms, susiduriama su iššūkiais, kaip užtikrinti intelektinės nuosavybės kontrolę. Visapusiška apsauga sunkiai įmanoma – niekada negali būti tikras, kad sukūrus ypatingą prekių ženklą ir naudodamas jį Lietuvoje, sugebėsi kontroliuoti, kad jo kas nors nepradėtų naudoti Čilėje“, – teigia gruodžio 10 d. Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamo seminaro „Intelektinė nuosavybė versle ir darbe“ lektorė, Advokatų profesinė bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatė Rūta Didikė.
Konkurencija perlipa sąžiningumo ribas
Pasak R. Didikės, intelektinę nuosavybę verslas pradėjo suvokti kaip turtą, turintį tam tikrą vertę ir galintį nešti pajamų. Turtą reikia saugoti ir ginti, todėl neretai ginčai dėl prekių ženklų ir nesąžiningos konkurencijos tampa bylinėjimosi objektu. Kaip pažymi advokatė, tokie ginčai teismuose, neretai tampa efektyvia priemone netgi pakenkti konkurentui.
„Verslas siekia užsitikrinti, kad iš padarytų investicijų gaus naudą tik jis, o ne konkurentas. Vis dėlto būna ir tokių atvejų, kada ginčo kėlimas teisme yra panaudojamas kaip priemonė susilpninti konkurentą ir jo pozicijas rinkose ir taip jam pakenkti, pavyzdžiui, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant naudoti tam tikrą prekių ženklą bent jau laikinai. Verslas išnaudoja visas kovos galimybes“, – sako R. Didikė.
Vis dėlto natūraliai kyla klausimas: kaip konkuruoti sąžiningai? Juk vargu, ar kas nors nori gaišti savo brangų laiką ir veltis į daug laiko ir nervų kainuojančius teismo procesus, kai vietoj to visas jėgas būtų galima skirti tiesioginei verslo veiklai.
Pasak R. Didikės, pagrindinis dalykas, kurio reikėtų laikytis kiekvienam rinkos dalyviui – tai stengtis būti kuo originalesniu ir nekopijuoti kitų, ypač konkurentų. „Reikia pažymėti, kad konkurentai yra jautrūs bet kokiems intelektinės nuosavybės panašumams net jei jie yra nedideli ir nesudaro suklaidinimo galimybės. Tačiau ginčai kyla net ir tokiais atvejais.
Iš kitos pusės, jei jau matai, kad tretieji asmenys naudojasi tavo sukurta ir naudojama intelektine nuosavybe – nereikia delsti, būtina įspėti pažeidėją. Jei tai nepadeda išspręsti ginčo, kreipiamasi į teismą“, – sako R. Didikė.
Reikia įvardinti, ką saugoti
Siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir valdymą, labai svarbu, kad įmonės vadovas gerai žinotų, kokią intelektinę nuosavybę valdo ir kokia apimtimi. Jeigu įmonės vadovas negali įvardinti, kas konkrečiai tą nuosavybę sukūrė, ar turtinės teisės į ją yra perduotos ar ne, kyla ginčai tiek tarp įmonių ir jų darbuotojų, tiek tarp įmonių tarpusavyje. Tokiu atveju, advokatė R. Didikė pataria: „Nori kalbėti apie intelektinės nuosavybės valdymą ir apsaugą, pirmiausiai pasakyk, ką konkrečiai tu turi ir kokia apimtimi tai gali naudoti“.
Kiekviena intelektinės nuosavybės rūšis turi savo apsaugos mechanizmą. Jau visiems įprasta, kad prekių ženklai, dizainas arba išradimai yra registruojami Valstybiniame patentų biure arba atitinkamose tarptautinėse institucijose. Pastarųjų – išradimų apsauga, kelia didžiausias diskusijų bangas. Pasak R. Didikės, yra du būdai, galintys užtikrinti išradimų apsaugą: patentavimas arba komercinių paslapčių apsauga.
„Jei išradimas patentuojamas, jis yra saugomas terminuotai ir atskleidžiamas viešai. Jei išradimą saugai kaip komercinę paslaptį, galima tikėtis neterminuotos apsaugos ir to, kad niekas apie tavo išradimo ypatybes nesužinos. Taigi pasirenkama labiau priimtina apsauga“, – sako R. Didikė.
