Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tyrimas: miestų gyventojai maitinasi sveikiau, bet nutukimas vis tiek didėja

www.alkas.lt
2015-11-18 18:44:35
2
Tyrimas: miestų gyventojai maitinasi sveikiau, bet nutukimas vis tiek didėja

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Mokslininkai, ištyrę ir įvertinę suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos bei mitybos įpročių pokyčius per paskutiniuosius du dešimtmečius, nustatė, jog šie kito sveikatai naudinga linkme. Maistui gaminti naudojama daugiau augalinių aliejų, dažniau valgomos daržovės ir vaisiai, tačiau vis dar vartojama per daug sviesto, riebaus pieno.

Tokios išvados pateikiamos Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ 2010–2014 m. ataskaitoje.

Tyrimo duomenimis, mitybos įpročiai glaudžiai susiję su išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Paradoksalu, tačiau daugiau miesto nei kaimo gyventojų maisto ruošimui vartojo aliejų ir kasdien valgė šviežias daržoves. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų mitybos įpročiai buvo sveikesni, nors per didelis kūno svoris dažniau būdingas aukštąjį išsilavinimą turintiems vyrams ir žemesniojo išsilavinimo moterims.

Per pastarąjį dešimtmetį arterinės hipertenzijos ir nutukimo paplitimas padidėjo tarp vyrų, o tarp moterų sumažėjo.

Nutukimas – sveikatos, o ne estetinė problema

Sveikatos specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų dėmesys tam, ką, kaip ir kiek valgome, didėja, tačiau mitybos įpročių koregavimas vis dar dažnai suprantamas kaip savitikslis dalykas arba priemonė kūno svoriui reguliuoti.

„Vis daugiau žmonių susimąsto apie mitybą, koreguoja ją, – komentavo šeimos gydytoja Inga Vencienė. – Kita vertus, pacientams vis dar tenka priminti, kad tinkamai maitintis turime ne tam, kad būtume liekni ar gražūs, bet tam, kad būtume sveiki.“

Pasak gydytojos, sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti: „Tik idealus svoris matuojamas ne atvaizdu veidrodyje ar atitikimu modelių išvaizdai, bet kūno masės indeksu. Normalaus kūno svorio palaikymas yra svarbus sveikatai.“

I. Vencienės teigimu, nesaikingai valgant kaloringą, gausų angliavandenių ar riebalų maistą, vystosi nutukimas, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis: „Kai kūno svoris viršija normalų, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai – ankstyvosios aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Taip pat padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūslės akmenlige, nutukimą turinčioms moterims dažnesnė nėštumo patologija“.

Informacijos daug, bet įgūdžių trūksta

Per didelis gyvulinių riebalų kiekis mitybos racione įvardijamas kaip vienas dažniausių nutukimo ir širdies ligų rizikos veiksnių. Lietuviai pirmenybę vis dar teikia sviestui, o ne aliejui, riebiai mėsai, o ne žuviai. Užkandžiams dažniau renkamasi sočius sumuštinius vietoj sveikesnės alternatyvos – džiovintų vaisių ar riešutų.

Mitybos specialistės Eglės Vasiliauskaitės teigimu, tokios tendencijos nestebina: „Sakyčiau, kad yra trys žmonių grupės, skirtingai žiūrinčios į suvartojamus riebalus. Pirmieji – valgantys viską ir negalvojantys, kiek ir kokių riebalų rūgščių suvartoja. Pastarieji dažniausiai nesusimąsto ir apie tokios mitybos pasekmes. Kita grupė – tie, kurie atsisako bet kokių riebalų – manydami, kad visi jie yra blogieji. Tokiu būdu mitybos racionas ženkliai nuskurdinamas. Trečioji ir sąmoningiausia vartotojų grupė – tai žmonės, žinantys skirtumą ir mokantys atsirinkti tarp gero ir blogo.“

Riebalų sudėtyje yra trijų rūšių riebiųjų rūgščių: sočios, mononesočiosios ir polinesočiosios riebiosios jungtys. Būtent jų santykis yra svarbiausias, kai renkamės, kokius riebalus valgyti.

„Gyvulinės kilmės riebalų rūgštys turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujo serume ir skatina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio atsiradimą, – aiškino mitybos specialistė. – Augalinės kilmės riebalų rūgštys turi daug mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos organizmui kaip tik padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, mažina cholesterolio kiekį kraujyje“.

Augaliniai riebalai prieinami kiekvienam

Mitybos įpročių koregavimas – kompleksinis procesas, susijęs su fiziniu aktyvumu, tačiau pradėti galima ir nuo smulkių žingsnių. Pavyzdžiui, gyvulinės kilmės riebalus pakeisti augaliniais ne taip ir sudėtinga, rašoma pranešime spaudai.

„Nors riebalų mūsų organizmui reikia santykinai nedaug, jie yra nepakeičiami ir svarbūs. Vienas pagrindinių augalinių riebalų šaltinių – riebi žuvis, pvz., lašiša, skumbrė, upėtakis, stinta. Ji ne tik puikiai pakeičia mėsą, bet ir praturtina mitybos racioną. Užkandžiams tinkamiausias augalinių riebalų šaltinis – riešutai ir jų mišiniai, ypač su migdolais, pekano ar anakardžių riešutais. Na, o maisto gaminimui vietoj sviesto ar kiaulės taukų puikiai tinka augaliniai aliejai – kukurūzų, linų sėmenų, rapsų, sojų, alyvuogių“, – alternatyvas norintiems sveikai maitintis vardijo mitybos specialistė E. Vasiliauskaitė.

Pasak mitybos ekspertų, užkandžiams rekomenduotini riešutai – kompleksinis produktas, sudarytas iš augalinės kilmės riebalų, juose yra stiprių antioksidantų, seleno, vitamino E. Nustatyta, kad antioksidantai stabdo senėjimo procesus, apsaugo nuo laisvųjų radikalų žalos.

Taip pat derėtų nepamiršti ir džiovintų vaisių – jie yra natūralus maisto papildas, stiprinantis organizmą ir imuninę sistemą. Džiovintuose vaisiuose esančių biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų koncentracija – didesnė nei šviežiuose: vos poros šimtų gramų džiovintų vaisių pakanka mikroelementais aprūpinti organizmą visai parai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Moksleiviai maitinami sveikiau
  2. Lietuviai mėgsta valgyti sriubą, teigia tyrimas
  3. Mokiniai, rinkdamiesi maistą, mažiausiai kreipia dėmesį į jo kainą ir sveikumą
  4. V. Grybauskas: Iki sveikatos sistemos pokyčių Lietuvai dar reikia subręsti
  5. Kaip augalinė mityba padėjo JAV prezidentui atsistatyti po širdies operacijų?
  6. Lietuviai per mažai domisi vartojamu maistu
  7. Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos)
  8. Jau šią savaitę galėsime ragauti šviežių lietuviškų agurkų
  9. Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
  10. Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti savijautai
  11. Dešimt mitų apie žmogaus mitybą
  12. Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas
  13. J.Tulčina: 90 proc. Lietuvos žmonių – maisto „narkomanai“
  14. 10 patarimų moksleiviams kaip sveikai maitintis
  15. Mitybos specialistas: su kokiais iššūkiais vaikų organizmas susiduria vasarą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 2

    1. taskas says:
      10 metų ago

      Nebūna mitybos specialistų. Būna tik iš abejotinų patarinėjimų užsidirbantys lėšų pragyvenimui.

      Atsakyti
    2. tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Citata: “Mitybos įpročių koregavimas – kompleksinis procesas, susijęs su fiziniu aktyvumu, tačiau pradėti galima ir nuo smulkių žingsnių. Pavyzdžiui, gyvulinės kilmės riebalus pakeisti augaliniais ne taip ir sudėtinga, rašoma pranešime spaudai”.
      Bet pasirodo, kad aliejai irgi kenkia.
      Štai:
      http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/mitybos-specialiste-riebalai-racione-butini-taciau-ne-bet-kokie.d?id=69520330
      Ištrauka iš str.:
      “Pakaitintas augalinis aliejus tampa transriebalais, kurie tikrai didina riziką susirgti kraujagyslių ligomis. „Todėl pasakymas, jog sveika rinktis alyvuogių ar saulėgrąžų aliejų kepimui yra neteisingas. Šie aliejai turėtų būti naudojami salotoms pagardinti arba troškiniams gaminti, tačiau ne kepimui“, – pastebi T.Šliažaitė”.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
    Ukrainos balsas

    „Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

    2025 06 01
    Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
    Etninė kultūra

    Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

    2025 06 01
    Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
    Energetika

    Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

    2025 06 01
    Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
    Kultūra

    Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

    2025 06 01
    LNM
    Architektūra

    Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

    2025 06 01
    Sūduviai
    Etninė kultūra

    Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

    2025 05 31
    Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
    Istorija

    Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

    2025 05 31
    Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
    Architektūra

    Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

    2025 05 31

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Pažangus bunkeris carui? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
    • +++ apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
    • >Tadas apie Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais
    • Būtent! - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • „Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
    • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
    • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti
    • Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

    Kiti Straipsniai

    Bėgimas

    Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

    2025 06 01
    Vištiena

    Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

    2025 06 01
    Vynuogės

    Keli netikėti ir skanūs vynuogių panaudojimo būdai

    2025 05 31
    Lašiša

    Lašiša – nebrangu, skanu ir itin naudinga

    2025 05 25
    Alergijos ir vaikų patalynė

    Alergijos ir vaikų patalynė: kaip išvengti dulkių erkučių ir kitų alergenų?

    2025 05 01
    Dažyti plaukai | pexels.com nuotr.

    Plaukų slinkimo priežastys dažnai slypi kūno viduje

    2025 04 21
    Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

    Ką daryti, kad šį pavasarį būtume žvalesni ir sveikesni?

    2025 04 20
    Pilnavertė mityba - pagrindas sveikam gyvenimo būdui | unsplash.com, L. Hansel nuotr.

    Šeimos gydytoja: vaikai rinksis visavertį maistą, kai sveika mityba taps visos šeimos įpročiu

    2025 04 08
    Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.

    Naujovė lėkštėje – traiškytos bulvės

    2025 04 06
    Mėsa

    Nustebsite, kiek naudingų medžiagų slepia žvėriena

    2025 04 05

    Skaitytojų nuomonės:

    • Pažangus bunkeris carui? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
    • +++ apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
    • >Tadas apie Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais
    • Būtent! - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
    • Tadas apie Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Lietuva–Latvija | J. Pankos nuotr.

    A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai