Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.
EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą.To beje, neginčijo ir paties kgbisto advokatas tik mėgino pateikti, kad šie du konkretūs partizanai esą buvo nacių kolaborantai ir, pagaliau, netgi ne tokie, kaip kiti partizanai, tuo metu kovoję už Lietuvos laisvę, nes esą 1953 m. organizuotiems partizanų daliniams nebepriklausė. EŽTT, kaip ir visų pakopų Lietuvos Respublikos teismai, atmetė šiuos išvedžiojimus, nes jų nepatvirtino faktinės aplinkybės.
Tai kokiu pagrindu EŽTT (beje, vieno balso persvara iš septyniolikos Didžiosios kolegijos teisėjų) vis dėlto patenkino Vasiliausko prašymą? Pasirodo, kad pagrindinis EŽTT motyvas yra tas, jog Vasiliauskas drauge su kitais Lietuvos Respubliką okupavusios SSSR represinių struktūrų atstovais šaudydami partizanus juk negalėjo numatyti, kad jiems gali būti pritaikyta tarptautinė baudžiamoji atsakomybė, t.y., kad jie galės būti teisiami pagal 1949m. Genocido konvenciją. Devyni EŽTT teisėjai netgi leido sau pašmaikštauti, kad juk 1953m. turbūt nebūtų atsiradęs toks advokatas, kuris Vasiliauskui ir kolegoms būtų galėjęs kompetentingai patarti, jog geriau jau jūs nešaudykite Lietuvoje (net jei RSFSR baudžiamasis kodeksas esą jums to ir neuždraudžia), mat jums gali būti pritaikytos tarptautinės baudžiamosios normos, netaikant senaties.
Ar Genocido konvencija gina Lietuvos partizanus?
EŽTT nuomone, nesvarbu, kad pagal esą dabartinį genocido supratimą Lietuvos teismai galėtų pritaikyti Genocido konvenciją tokiems šaudytojams, mat taikant baudžiamąją atsakomybę atgaline data būtina atsižvelgti į tai, kokia genocido samprata buvo nusikaltimo padarymo metu (šiuo atveju 1953 m.). Šios EŽTT kolegijos nuomone, nesvarbu net ir tai, kad JTO Generalinė asamblėja 1946 m. gruodžío 11 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją Nr. 96(I), kuri ragino ratifikuoti Genocido konvenciją, aiškindama genocidą ne tik kaip rasinių ar religinių grupių, bet ir kaip „politinių ir kitų grupių“ naikinimą.
Bet anot EŽTT, svarbiausia, kad į pačią Genocido konvenciją „politinių grupių“ sąvoka tiesiogiai nebuvo įtraukta (pagal konvencijos tekstą genocidu laikoma tokia veika, kuria siekiama „sugriauti (angl. destroy), visą ar dalinai (in whole or in part) nacionalines, etnines, rasines ar religines grupes, kaip tokias“. Sprendžiant iš konvencijos teksto parengimo dokumentų esą galima numanyti, jog terminas „politinės grupės“ buvo neįtrauktos į tekstą sąmoningai. Nors Lietuvos Respublikos teismai turėjo pagrindo interpretuoti, kad 1953m. genocido sąvoka apėmė ir „politines grupes“, tačiau nemažesnį pagrindą turi ir priešinga interpretacija, o tokiu atveju byla turi būti sprendžiama esą pareiškėjo (šiuo atveju, partizanų šaudytojo) naudai.
Juk jei pareiškėjas, šaudydamas Lietuvos partizanus, negalėjo aiškiai žinoti, kad tais laikais, t.y. 1953 m., partizanų, kurie, kaip mano ši EŽTT kolegija, buvo tik „politinė grupė“, šaudymas įėjo į genocido sąvoką, tai dabar Lietuvos Respublikos teismai, nuteisdami tokį šaudytoją už genocidą, pažeidė jo, t.y. partizanų šaudytojo teises, kurias gina Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Nežinau, ar kas tokią EŽTT kolegijos aritmetinės daugumos nuomonę galėtų pavadinti teisine logika. Deja, akivaizdu, kad šiuo atveju pačių teisėjų logika greičiau atitinka nusikaltėlių mąstymą. Juk pagal juos išeitų, jog asmeniui užtenka žinoti (numatyti), kad jam už nusikalstamą veiką dėl kokių nors formalių (taip pat ir faktinių politinių) priežasčių gali nebūti pritaikyta bausmė, tai tuomet jis gali sau sveikas šią veiką atlikti.
Ar EŽTT galutinai išteisino Lietuvos partizanų naikintojus?
Prašau suprasti teisingai, kad net ir ši keistoji EŽTT kolegijos dauguma juk neteigia, kad apskritai Lietuvos partizanų šaudymas buvo geras dalykas ir net neginčija Lietuvos Respublikos valstybės institucijų teisės įvertinti tokią veiką kaip nusikaltimą, o tik mėgina uždrausti Lietuvos Respublikai pritaikyti baudžiamąją atsakomybę už juos atgaline data, remiantis tarptautine teise (šiuo atveju, Genocido konvencija). Atsižvelgiant į tai, kad pati Lietuvos Respublika 1953 m. buvo okupuota, tai ji, suprantama, tuo metu („materialiuoju laiku“) negalėjo pritaikyti baudžiamojo persekiojimo tokiems šaudytojams, tad gali remtis tik tarptautine teise. O kokie kiti tarptautinės teisės dokumentai šiuo atveju gali būti pritaikyti?
Karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui sąvokos paprastai taikomos tik nusikaltimams prieš civilius gyventojus. Ir EŽTT galėtų užginčyti kitokius traktavimus, nes 1953m. juk ir karas Europoje jau buvo esą pasibaigęs ir yra daug pagrindo teigti, jog partizanai visgi nebuvo civiliai gyventojai. Tiesa, dabartinėje praktikoje ir ginkluota gynyba priskiriama civiliams gyventojams, tačiau pagal EŽTT logiką išeitų, kad 1953m. partizanų šaudytojai tokios teisinės praktikos negalėjo numatyti, tad jie turėjo pilną teisę nušauti kiekvieną, kuris tuo metu kaip nors pasipriešino okupantui. Belieka tik Genocido konvencija.
Ir vis dėlto, sprendžiant iš EŽTT teisėjų, kurie nepritarė tokiam EŽTT kolegijos sprendimui (tarp jų buvo ir Egidijus Kūris), atskirosios nuomonės, kažin ar šis EŽTT sprendimas uždėjo šiuo klausimu galutinį tašką. Tiesa, Lietuvos Respublika, gerbdama savo įsipareigojimus pagal Žmogaus teisių ir laisvių konvenciją turės per nustatytą laiką Lietuvos partizanų šaudytojui sumokėti apie 10 000 eurų baudą (už ką, juk baudžiamosios priemonės pareiškėjui nebuvo pritaikytos dėl jo sveikatos, už taiklų šaudymą?) ir antra tiek sumokėti, padengiant pareiškėjo teismo išlaidas… Bet EŽTT neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos partizanai, kurie sudarė rezistencinį judėjimą prieš okupacinę valdžią, buvo ne tik tam tikra „politinė grupė“, kurios pagal EŽTT supratimą Genocido konvencija esą negina, bet ir kitos grupės, kurią ši konvencija neabejotinai gina, dalis.
Ar Lietuvos partizanai tik politinė grupė, ar reikšminga lietuvių tautos dalis?
EŽTT kolegija ir nesiginčija, kad Lietuvos partizanai buvo lietuvių tautos, t.y. „nacionalinės grupės“, kurią Genocido konvencija neabejotinai gina, dalis. EŽTT nesiginčija ir dėl to, kad ši Konvencija nuo sunaikinimo gina ne tik pačias „grupes“, bet ir „jų dalis“. EŽTT tik mėgina teigti, kad Konvencija turi omenyje ginamos grupės reikšmingą dalį. EŽTT kolegija ir pati abejoja, ar pagal 1953m. supratimą „reikšminga dalimi“ galėjo būti laikoma tik tokia dalis, kuri būtų reikšminga vien pagal skaičių (net ir tokiu atveju dar reikėtų aiškintis, koks skaičius pagal 1953m. supratimą būtų reikšmingas „grupei, kaip tokiai“, šiuo atveju, lietuvių tautai).
Kas gali pasakyti, kaip šiuo atžvilgiu buvo suprantama Genocido konvencija 1953 metais? Tenka remtis įvairiais vėlesniais komentatoriais, o taip pat praktika, kuri buvo keliasdešimt metų vėlesnė vien dėl to, kad šiuo atžvilgiu Genocido konvencija anksčiau ir nebuvo pradėta taikyti iš viso. Čia EŽTT pateko į laiko spąstus. Jei sektume EŽTT logiką nuosekliai, tai išeitų, jog jokie genocido vykdytojai 1953 m. negalėjo numatyti, ką Europos šalių teismai laikys reikšminga Konvencijos ginamos grupės dalimi. Juk jei partizanų šaudytojai pamanė, jog daugiau kaip 20000 Lietuvos partizanų sunaikinimas bei jų šeimų ir rėmėjų masinės represijos griaunamosios žalos lietuvių tautai, kaip Genocido konvencijos ginamai nacionalinei grupei, nepadarys, tai kas tokį jų požiūrį paneigtų pagal 1953m. Konvencijos taikymo praktiką, kurios tuo metu iš viso nebuvo? Kaip tada iš viso taikyti Konvencijos normą dėl bet kokios nacionalinės grupės dalies gynimo?
Visgi EŽTT kolegija dar nenuėjo tiek toli, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos narėms uždraustų taikyti Genocido konvencijos normą imtis baudžiamojo persekiojimo atbuline data (ir be jokios senaties), kai yra pagrindo konstatuoti jog buvo naikinama Konvencijos ginamos grupės (šiuo atveju, lietuvių tautos) dalis. Tuo labiau, kad juk ir Vasiliausko byloje Lietuvos Respublikos Apeliacinis teismas konstatavo, jog MGB pareigūnas Vasiliauskas sąmoningai vykdė uždavinį išnaikinti visus prieš okupacines SSSR struktūras kovojusius partizanus ne tiktai kaip tam tikrą „politinę grupę“, bet ir kaip reikšmingą lietuvių tautos, kaip Genocido konvencijos ginamos nacionalinės grupės, dalį.
Kaip ir kodėl EŽTT nusprendė, kad Lietuvos partizanai lietuvių tautai buvo nereikšmingi?
EŽTT atmetė Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo argumentus (kurių juk nepaneigė ir Aukščiausiasis teismas) dviem būdais. Pirma, jis savaip interpretavo (pasak atskiros nuomonės autorių tai buvo neteisingas pateikimas, angl. misrepresentation) Lietuvos teismų sprendimus, įskaitant ir Lietuvos Konstitucinio teismo 2014m. kovo 18d. sprendimą, kas beje, yra EŽTT kompetencijos peržengimas. Juk Konstitucinio teismo sprendimas, kad laisvės kovotojų [genocido bylose] traktavimas vien kaip politinės grupės prieštarautų Genocido konvencijai, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, visiškai nereiškia, kad rezistentai, jų šeimos ir rėmėjai nepatenka į Genocido konvencijos reguliavimo sritį. Kaip tik atvirkščiai, jie gali būti traktuojami kaip reikšminga „nacionalinės grupės“ dalis ir tuomet yra šios Konvencijos ginami.
EŽTT nežinia kodėl vadovavosi savo paties neargumentuotais samprotavimais, kad ginkluotos kovos prieš okupantą faktas pats savaime reiškia, jog šie kovotojai buvo tik tam tikra atskira politinė grupė. Juk akivaizdu, kad masinis partizaninis judėjimas nebūtų galėjęs išsilaikyti dešimt metų be didžiosios tautos dalies palaikymo ir kad partizanams priklausė įvairių politinių pažiūrų piliečiai, drauge kovoję už visos tautos laisvę ir prieš okupantą, kuris siekė sugriauti lietuvių tautą tokią, kokia ji buvo. Dar keisčiau, kad EŽTT pabrėžia ginkluotos kovos faktą, nors kaip tik Genocido konvencijos ginamos grupės, skirtingai nei kitais tarptautinės teisenos atvejais, juk neapsiriboja vien civiliais gyventojais.
Antra, EŽTT priekaištauja Lietuvos Respublikos teismams, kad šie esą nepakankamai plačiai, remdamiesi teisiniais bei istoriniais faktais (ir konkrečiai Vasiliausko byloje), pagrindė, kad Lietuvos partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos dalis, kad jie atstovavo lietuvių tautą. EŽTT nežinia kodėl visiškai ignoravo visus Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjo sprendimus šiuo klausimu, įskaitant ir 1949m. vasario 16d. Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos bei šio sąjūdžio, kaip tikrosios Tautos atstovybės okupacijos metais pripažinimą. EŽTT šiuos faktus, kaip ir kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą faktinę medžiagą, paminėjo savo sprendimo įžanginėje dalyje, tačiau nutariamoje dalyje pats niekaip šiais faktais nesirėmė ir į juos savo argumentacijoje nereagavo. Dar daugiau, kaip pirštu prikišamai savo atskiroje nuomonėje nurodė teisėjas Egidijus Kūris, EŽTT kolegijos dauguma, manydama, kad Lietuvos teismai aiškiai nenustatė jog partizanai iš tikrųjų atstovavo tautą (ang. genuinely „represented“ the Lithuanian nation), juk nekvestionavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teiginio, kad „Lietuvoje vyko tautos ginkluotas pasipriešinimas prieš Sovietų okupacinį režimą – partizaninis karas“!
Kokios perspektyvos apginti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių partizanų garbę?
Prisipažinsiu, su dideliu nerimu skaičiau šio EŽTT nutarimo medžiagą ne vien dėl jo visiško nepriimtinumo. Prisibijojau, kad Lietuva šiame procese galėjo būti netinkamai atstovaujama. Susipažinęs su visa medžiaga, manau, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek beveik pusė EŽTT teisėjų (o ypatingai E. Kūris), padarė viską, kas buvo įmanoma. Tai yra geroji viso šio reikalo pusė. Tačiau ką tuomet manyti apie EŽTT ir ką su tokiu jo sprendimu daryti? Kokią žinią Europai ir pasauliui pasiuntė EŽTT? Jeigu jus užpuls ir jūsų kraštą užgrobs koks nors okupantas, nedrįskite priešintis, nes tie, kurie jus sušaudys, gali likti neliečiami, jei tik jie turės „teisėtų lūkesčių“, kad kada nors ateityje žmogaus teises ginantys teisėjai nuspręs, jog šaudytojai negalėjo numatyti visų tokio savo elgesio pasekmių pagal savo laikų („material time“) supratimą.
Toks EŽTT sprendimas bus traktuojamas kaip precedentas, dėl ko, pasak E.Kūrio, turi sunerimti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pasirašiusių šalių Vyriausybės bei nacionaliniai teismai. Nėra jokios abejonės, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi padaryti (tikiu, ir padarys) visus reikalingus demaršus dėl tokio EŽTT sprendimo. Antai, Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę paklausti EŽTT dėl jo priimtų sprendimų išaiškinimo. Tačiau tai yra, nors ir būtini, bet tik trumpalaikės distancijos uždaviniai, kovojant su tokios EŽTT veiklos, kuri ir kitais atvejais nacionalinei teisei kelia labai didelių rūpesčių dėl šio teismo kompetencijos, pasekmėmis.
Ar užteks vien tik teisinių Baltijos šalių institucijų veiksmų?
Kažin ar tokia tarptautinių teismų praktika gali būti suvaldyta be problemos įsisąmoninimo. Antai, juk akivaizdu, jog nemaža dalis Vakarų Europos profesionalių teisėjų (jau nekalbant apie plačiąją visuomenę) visiškai nesuvokia nei Rytų Europos istorinės patirties, nei aktualijų. Yra daug bėdų ir su pačios Rytų Europos komunistiniu paveldu, įskaitant ir profesionalių teisininkų sąmonę. O tai reiškia, kad per dvidešimt penkerius metus mes nepadarėme daugelio reikalingų darbų – neinformavome plačiosios visuomenės Europoje apie Baltijos šalių istorinę ir kultūrinę patirtį. Šiandien teisingai kalbama apie dideles informacinio saugumo problemas, kurias kelia agresyvi Rusijos propaganda. Bet saugumo problemų (dėl nepakankamo informuotumo) yra ir Vakaruose, kur, skirtingai nei Rusijos atveju, mūsų valstybė gali imtis veiksmingų priemonių, keičiant nenormalią padėtį. Bet gal pirma reikia daug ką dėl šių būtinybių įsisąmoninti patiems?
Ar šioje srityje užtenka atskirų dokumentinių filmų kūrėjų, tokių kaip V.V. Landsbergis jaunesnysis, visuomeninių pastangų? Ar užtenka atskirų mokslininkų publikacijų ir vien Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pastangų. Ar nederėtų valstybei šių problemų imtis strateginiu informacinės ir istorinės atminties politikos lygmeniu?
Noriu priminti, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas yra paskelbęs konkursą (paraiškos yra teikiamos iki š.m. spalio 30 d.) visuomenės informavimo saugumo programos antram etapui. Aišku, resursai, sutelkti šiai programai, nedideli. Jie skirti, visų pirma, vidaus rūpesčiams, susijusiems su kritinio mąstymo ugdymu. Bet gal šias iniciatyvas mūsų valstybė prasmingai pratęs tiek vidaus, tiek išorinėje viešoje erdvėje?
Jei mūsų valstybė, kartu su sąjungininkais neinvestuos į informacinę politiką, ar neteks paskui už viską sumokėti tuo, kas neįkainojama?
Autorius yra Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius
Neaišku koks buvo kaltinimas partizanus naikinusiems, į į Sibirą iš Lietuvos išvežusiems: jei juos teisė už genocidą prieš politinę grupę, ko nėra numatyta konvencijoje, tuomet tai gali būti klaida.
Ar nereikėjo partizanų naikinimo prilyginti tautos naikinimui?
1. nes partizanai veikė tautos interesais, tautos naudai, kartu su tauta;
2. partizanai nebuvo atskira nuo tautos grupė, nes jie neturėjo atskirų nuo tautos tikslų;
3. jie buvo tiesiog kovojanti tautos dalis.
Gal kils klausimas kaip, naikinant ar išvežant iš Lietuvos į Sibirą atskirus asmenis, gali būti lietuvių tautos genocidui atlikti tikslas?
Betgi nebus lietuvių Lietuvoje – nebus Lietuvos (kaip sakė M.Suslovas: bus Lietuva, bet nebus lietuvių), o lietuviai neLietuvoje nebebus lietuviai – jie pataps rusais ar dar kuo, kaip, pvz., dabar kitur patampa airiais, anglais ir t.t., ir pan.).
Žinoma, reikia byloje įrodyti, kad išvežami ar naikinami asmenys buvo tikri partizanai, o ne kokie nors kitokie, pvz., banditai. Ar tai buvo byloje įrodyta? Ar tiesiog visi, kurie papuolė po ta represine maskolių okupantų mašina, buvo automatiškai pavadinami partizanais, nors kitą kart net nekalti žmonės papuldavo, kas irgi būtų tautos naikinimas, bet tai jau nebūtų partizanai.
Dar girdėti, kad EŽTT toje byloje kreipėsi paaiškinimų į Rasieją, betgi Rasiejos tuomet nebuvo – Rasieja tik prisiėmė sau paveldėtojos statusą, be noro pripažinti klaidas, todėl net jokių paaiškinimų duoti negali.
Didysis žiuri, kaip suprantu, galutinė instancija.
Kodėl, įdomu, iki tol nieko nebuvo girdėti apie šią bylą, kodėl visuomenė nebuvo supažindinta su padėtimi byloje ir kodėl visuomenei nebuvo leista pateikti savo minčių tuo klausimu, kas, kaip matome, gali pakreipti sprendimų eigą?
Daug kas keikė Cininą, kada jis įsigilino į tarptautinę teisę, bet kodėl šiuo atveju nebuvo įsigilinta į tarptautinę teisę ir, galiausiai, buvo apsijuokta principiniu klausimu?
Netgi,sakyčiau, buvo pakenkta principiniame klausime – kaip dabar turėtų būti vertinami Lietuvos priešų tuomečiai veiksmai prieš Lietuvos visuomenės daugumos – lietuvių tautą gynusius jos atstovus?
Ačiū jums už šitą išsamų straipsnį. Pasidarė didžiulė gėda už daugelį EŽTT narių – “vakariečių”. Jei po tokio sprendimo nebus jokio demaršo aukščiausiame LT politiniame lygmenyje, tada nežinau iš viso ką tas lygmuo atstovauja. Dar 1415m. žemaičių bajorai raiti nujojo Į Konstancos susirinkimą ginti savo teisių, tai manau dabar kai kam tikrai nebūtų sunku sėst į lėktuvą ir nulėkt į mūsų “naująjį Kremlių” išsakyt aiškiai savo poziciją ir teisėtus lūkesčius. Iš vakarų pusės matos tik visiškas teisinis nihilizmas.
Tie “vakariečiai”, labai gali būti, tiesiog pasinaudojo Lietuvos prokurorų klaidomis.
Panašu, kad kaltinimas nebuvo be priekaištų ir tai prokurorams privalėjo pasakyti Lietuvos teismai, o ne laukti, kol bus apsijuokta prieš visą pasaulį, nes dabar išeina, kad tikrieji partizanai kovojo dėl SAVO, o ne dėl TAUTOS tikslų, ne su tauta, kuri juos palaikė, kartu, ne tautos sudėtyje kaip kovojantis – priešakinis tautos būrys.
įdėmiai perskaityk G.Songailos straipsnį . Esmė ne mūsų prokurorų klaidose, o precedente, kad Lietuvių tauta gali apkaltinti kai ką genocidu. Priminsiu Zurofo žodžius : tai negalima vadinti genocidu, nes prie jo prisidėjo daug žydų. Jei pripažintume – kas tada? Gali nukentėti nepakaltinami…deja
Straipsnio autorius klysta.
Straipsnis labai geras, aciu autoriui. Vienintelis klausimas: kokie bus zingsniai is ‘valdzios’? Patarnauti ir priimti viska ka siulo jie puikiai sugeba, tuo jau isitikinome, bet visgi noretusi tiketi, kad kazkiek sugeba dar dirbti ir ‘vardan tos Lietuvos’… Matysim…
Vargu ar valdžia čia gali ką nors padaryti: čia – tik teisininkų reikalas ir tik nuo jų išmanymo priklauso tai kokią eigą Lietuvos bylos gauna EŽT teisme.
Kuo skaudesni lietuviams klausimai, tuo daugiau ‘atsiliepimų’ rašo ‘tikras lituvis’ – savimi purvina.
Dar įsijungs ‘paukštelis’ su savo nesąmonėmis… žodžiu, dirba ,,liaudies daugumos” atstovai.
Tai tu, maskolių agente, purvini.
Nepamiršk to, ką tau esu sakęs: ateis laikas ir bus tau atseikėta kiek užsidirbai.
Tikrai 🙂 Čia ne vienam raudonoji karštinė 🙂 O gal stribo sindromas: najti vraga i uničtožitj 🙂
O priešas – tai tas pats lietuvis, kuris tau broliu turėtų būti 🙂
Nešnekėk apie tai ko nežinai:
ans čia rašinėja seniai ir ne kartą yra čia pasisakęs maskoliams reikiamai, ir ne kartą čia krykštavo, pamatęs maskolinių, kurie atvirai kenkė prieš žemės referendumą, komentarus, ir t.t, ir pan.
Buvau perspėjęs jį, bet jis nesiliauja bjaurotis: taip yra todėl, kad vis dar, iki šiol jis nėra nubaustas už veiklą prieš Lietuvą ir lietuvius.
Daugiau gali rasti, pvz., Žygeivio tinklapyje.
Dar klausimų bus?
P.S.
stribė ar stribas esi tu.
Kitiems savo bėdų nekišk.
Geruoju perspėju.
Galėjote ir neperspėti 🙂 Geriau pasakykite, kuo tikras lietuvis skiriasi nuo kitų – netikrų 🙂
Daug sykių esu rašęs apie savo internetinį vardą, todėl reikia skaityti, o ne kaskart zambyti.
Aš ne apie internetinį vardą klausiu. Aš klausiu, kuo tikras lietuvis skiriasi nuo netikrų lietuvių. Ar tikras – tai tas, kuris atstovauja valdžios nuomonę, ar tas, kuris atstovauja “visuomenės daugumos” nuomonę, ar tas, kuris yra “grynakraujis”, ar tas, kuris mano, kad jis tikras, na o jei jau jis taip mano, tai manantys kitaip – netikri.O gal tai paprasčiausias savimyla, kuris save labiau už kitus myli?
Kartoju: viskas yra internete.
Ir su maskoliais derybų vesti nežadu.
Pats atseikėsi?
Думай голова – шапку куплю! 🙂
Jei būtum “tikras”, nereikėtų pabrėžtii, kad “tikras”. Pišy na svojom rodnom!
Tau irgi galiu pakartoti, maskolini, daugsyk buvo rašyta kas ir kaip.
… ir vis tik straipsnyje, mano nuomone, kai kurie galai nesueina: ” KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą “. Vėliau Vasiliauskas prilyginamas okupantui. Jei tai būtų koks Vasilevskij, dar suprasčiau, kad okupantas…Bet kadangi Vasiliauskas… Nenuostabu, jog EŽTT partizanų naikinimą traktuoja kaip dviejų politinių grupuočių kovą .
A, va ir pasirodei: esi maskolinių atstovė – kokia čia dar grupuotė, jei atstovauja ne grupės, o visuomenės daugumos interesus?
O kas skaičiavo, kurioj pusėj buvo ta “visuomenės dauguma” ?
Tau to maskoliai nepasakė? 🙂
Lietuviai tai žino.
jei serbų kariškių vadas Karadžičius būtų teisme pareiškęs, kad žudė bosnius ne dėl etninių motyvų, o iš politinių motyvų , tai “EŽTT” (kabutėse rašau, nes realiai jis atstovauja tik globalistus) , būtų jį išteisinęs ir dar primokėjęs. Tai, pasak “dalios”, ir yra teisingumas. O kad ši pana yra iš kolaborantų tarpo – akivaizdu. Tačiau kolaborantų niekada niekas negerbė, kad ir kaip besistengtum pridengti jų nusikaltimus, tik save kompromituoji, parodai savo purviną vidų.
Dalė ir priėjo teisingos išvados. Ne rusai naikino Lietuviu tauta, bet patys Lietuviai kovojo tarpusavyje. Tai joks genocidas. Ir dabar pilna ewrosojuzo subinlaiziu, kurie net nemirktelėdami pradetu naikinti “netikrus Lietuvius”. Ane tikras lietuvi?
Skaityk pirmą komentarą.
Be to, be ES ir NATO Lietuva neišgyventų – ją kaip mat užplūstų aziatų ordos.
Kas kita, kad ES mums reikia savo interesus GINTI, o ne laukti išsižiojus, kol karvelis pats ir dar keptas įskris į žabtus. 🙂
“Be to, be ES ir NATO Lietuva neišgyventų – ją kaip mat užplūstų aziatų ordos.” 🙂 🙂 🙂
Neperkaitote ?
Ar neatrodo, kad kaip tik ES dėka ir plūsta ordos pabėgėlių
Neatrodo.
Nes vengrai, nieko nežiūrėdami, pasistatė tvoras.
Jei tik panorėtume, tai ir mums nieko neįsiūlytų.
Be to, niekas į Lietuvą, kaip skurdžią šalį, ir nenori: priimkit pas save, į Maskolistaną, kad tokie geri esat 🙂
Pirmiausia reikia skirti banditus nuo tikrų partizanų, kurių ir jų padėjėjų persekiojimas, pvz., išvežant iš Lietuvos – kitaip Lietuvą išlietuvinant, jau ir būtų lietuvių tautos genocidas.
Tai, matyt, byloje nebuvo tinkamai išaiškinta.
Išvada: prokurorai dirba prastai, teisėjai net nesigilindami į tarptautinę teisę priploja.
Nors tai – principinė byla Lietuvai.
Lietuvą atstovaujantys EŽTT irgi liurbiai.
Ir jau ne pirmą kartą: atsimename Rinau bylą, kur Lietuvos pusę (kad mažametė mergaitė, mokanti tik lietuviškai, visąlaik gyvenusi TIK su mama, nuo mamos negali būti atskirta, nepaisant fricų ir jų atstovaujamo musulmono norų) palaikė GB, Prancūzijos, Olandijos, Latvijos ir kiti atstovai, išskyrus … Lietuvos atstovus.
Rinau byloje, beje, mergaitę pagrobti padėjo tv3 žurnalistai iš Lietuvos. Kodėl iki šiol jie nėra nuteisti?
Ar čia nėra analogiškas atvejis?
Gerbiamieji, kas iš Jūsų gali tuometinius Laisvės kovotojus įsivaizduoti šiandieninėje Lietuvoje ? Pabandykit ir suprasit, kad tiek Vakarai, tiek Tarybų sąjunga tada jau ruošė Lietuvą stojimui į Europos sąjungą. Viena ranka Juos viliojo į mišką, kita Juos naikino.
Nereikia mūsų naikinti. Nėra jokios būtinybės. Pakanka mūsų tarpe paskleisti viena kitai prieštaraujančias idėjas – patys save sunaikinsime
Jus, maskolius ir maskolių šiknabirbius, reikia.
Nes kuri valstybė laikys parazitus?
Na, supratau – tikras lietuvis – tai tas, kuris su valstybe… Uolus esate valstybės tarnas, uolus:) Tik netaktiškas. Europėjančiai valstybei nebelabai tinkamas 🙂
Žemo intelekto esat jūs, maskoliai.
Su kuo ir sveikinu. 🙂
Kokia laimė, kad “tikras” lietuvis čia tik vienas:) Jei būtų tokių daug, gėdyčiausi prisipažinti esanti lietuvė 🙁
Neskaitai, o juk sakiau, kad internete yra parašyta apie vardą.
Tau svarbu pazambyti?
Man užtenka ir tų nesąmonių, kurias čia pripliauškėte. Neskaityčiau, – net jei danguje aukso raidėmis rašytumėt. Bepročio kliedesiai manęs nedomina.
Nesąmones pliauški pati (ar pats 🙂 ).
:- ) Na, tai taip, besmegenių šalyse visada taip buvo kiršinama ir valdoma. Lietuviai niekada nežudė vienas kito dėl idėjos: tik dėl savo žemės ( garbės, orumo ir gyvenimo būdo).
Tai jūs, maskoliai, tokie esat.
Tokie ir būkit.
Bet savo užgrobtose žemėse – ko lendat į Lietuvą?
tokie teismai rodo Europos teisinės sistemos supuvimą. Ir tas blogas kvapas paskleistas ilgam. Mūsų teisininkų ir valdžios atstovų garbės reikalas yra bent kiek ginti teisingumą. O kas dabar ? – žinomas nusikaltėlis ir žudikas dar gauna ir finansinę kompensaciją…Gebelsas, Stalinas, Levitanas, Kaligula galėtų pavydėti….
Vis tiki pasakom, kad kažkoks dede is vakaru ar is rytu rūpinsis Lietuva ir/ar ja gins. Visi žiuri saves ir savo interesu. Ir mums reikia rūpintis savimi, bet neparsidavinėti kaip prostitutei.
Man keista, kad, žinodami, jog eurosajūze raudonos spalvos nė kiek nemažiau, negu žydros, žmonės vis tiek stebisi tokiais sprendimais. 🙂
Ne visi stebisi.
Kurie geriau įsigilinę, tie supranta kas nutiko:
“blaivusprieš 6min. IP: 78.60.76.111 |
kvailas tas Radzevicius, bukumu neatsilieka ir dar ji pranoksta komentatoriai. Apie koki isteisinima kalbate, mieli kvailuciai? Bent jau isigilintumete i tai, ka svarste Strasburo teismas – o klausimas buvo vienas – ar Lietuva nuteisusi asmeni uz veika, ivykdyta 1953 metais, pagal tik ka naujai priimta XXI amziaus istatyma, nepazeide zmogaus teisiu konvencijos, draudziancios bausme uz veiksmus, ivykdytus tuo metu, kai dar nebuvo veikos draudziancio istatymo. Lietuva bande irodyti, kad tarptautine teise jau nuo 1946 metu genocida apibreze kaip tikslini grupiu naikinima ne tik rasiniu ar tautiniu pagrindu, bet ir socialiniu pozymiu pagrindu.Tik to neimanoma irodyti, deja. Nes taip nebuvo”.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/vytaras-radzevicius-gal-strasbure-isteisins-ir-gestapa-500-536347?comments
O reikėjo įrodinėti, kad partizanai buvo ne KOKIA TAI GRUPĖ, o VISUOMENĖS DAUGUMOS DALIS – VISUOMENĖS DAUGUMOS ARBA LIETUVIŲ TAUTOS GYNYBINIAI BŪRIAI.
Kaip sakoma, už durnius valstybė neatsako.
Pailsėk, ‘tikras lituvi’, bo vėl sveikata pablogės, kai per daug įsiaudrini.
Tu savo sveikata geriau pasirūpink, o tai niekada nieko nesugebi pasakyti iš esmės ir dar krykštauji amelijas pamatęs.
Sąžinės nors kiek ar turi?
Strazbūro teismas paniekino Lietuvos kančią , skausmą, jei tokie nusikaltėliai pateisinami , tai apie nieką kitą nėra ką ir kalbėti.
Ten, jei kada turėsi su jais reikalų, jokia byla nėra sprendžiama iš esmės – jie žiūri tik procedūrinius klausimus.
Jie žiūri ieškovo ir atsakovo veislę. Netinkamos veislės visada pralaimi.
Neišsigalvok: ten nėra aukštesnė instancija Lietuvos teismams.