Nuo spalio 19 iki lapkričio 5 dienos Utenoje, Tradicinių amatų centre „Svirnas“ ( K. Ladygos g. 18 A) vyks „Vytelių pintinės“ – pynimo amato mokymai.
Kiekvieną rudenį tradicinių amatų centras „Svirnas“ rengia vytelių pynimo dirbtuves. Kviečiami visi, ne tik norintys pažinti lietuviškas pynimo tradicijas, bet ir gilinti vytelių pynimo žinias, bei praktinius įgūdžius.
Tradicinių amatų centras „Svirnas“ – Utenos kraštotyros muziejaus padalinys savo veiklą pradėjo 2013 metų vasarą Utenoje.
Tradicinių amatų centro tikslas – išsaugoti Utenos krašto etninės kultūros paveldą, išlaikyti jo savitumą. Vienyti Utenos krašto sertifikuotus tradicinių amatų meistrus, tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, vykdyti kultūrinę ir edukacinę veiklą.
Tradicinių amatų centras „Svirnas“ bendradarbiaudamas su tradicinių amatų meistrais pristatė septynias mokomasias programas šeimai: „Karpiniai iš popieriaus“ (Odeta Bražėnienė), „Velykiniai margučiai“ (Odeta Bražėnienė) , „Medžio raižiniai“ (Odeta Bražėnienė), „Vytelių pintinės“ (Vytautas Šemelis), „Žolininkystė ir jos produktai“ (Aleksandra Stasytienė), „Škaplieriaus audimas“ (Aleksandra Stasytienė), „Išsiauskime skudurinį kilimėlį“ (Vaida Lašienė). Ši mokomoji veikla vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos, Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus patvirtintas ir sertifikuotas tradicinių amatų mokymo programas.
Nuo spalio 19 iki lapkričio 5 dienos vytelių pynimo meistrystės mokys tradicinių amatų meistras Vytautas Šemelis.
V. Šemelis 30 metų puoselėja senąjį pynimo amatą. Pintinės iš karklo vytelių – savito rankų darbo. Meistras žino pynimo paslaptis, pina greitai, kruopščiai ir dailiai. Amatų dirbtuvių metu kantriai bendrauja su mokiniais. Dažnai pindami žmonės kalbasi apie svarbiausius gyvenimo dalykus, kiti tyli ir klauso. Viena moteris kreipėsi į amatų dirbtuves sakydama:„noriu pinti, kad tik depresiją į šalį nuvyti“. Taigi, amatų meistrui tenka, ne tik pynimo mokinti. Reikia suprasti, mokėti išklausyti, bet kokiu atveju, viskas labai atvira ir tikra.
Vytelių pynimo kursai – nemokami, nes juos finansuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Utenos kraštotyros muziejus.
