Vyriausybės rūmuose įvyko pirmasis Komisijos, koordinuojančios užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir užsieniečių integracijos įgyvendinimo klausimus, posėdis. Už pabėgėlių integravimą atsakingų institucijų atstovai diskutavo, kokių priemonių imamasi pirmųjų atvykėlių pasiruošimui ir kaip užtikrinti sklandų integracijos procesą bei socialinę pabėgėlių apsaugą naujakuriams pasiekus Lietuvą.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sakė, jog Lietuvos laukia iššūkis, tačiau situacija nėra dramatiška ir problemų kilti neturėtų. „Per pastaruosius metus esame integravę ne vieną šimtą prieglobsčio reikalaujančių žmonių, dauguma jų šiuo metu gyvena Lietuvoje ir kuria pridėtinę vertę“, – sakė viceministras ir pabrėžė, jog 1105 pagalbos prašantys žmonės mūsų šaliai nėra didelis skaičius.
Komisijos posėdyje svarstyta, kokias procedūras būtina atlikti prieš pabėgėliams atvykstant ir ko reikės imtis, atvykėliams pasiekus Lietuvą. „Neabejojama, jog pirmiausia bus tikrinama atvykstančių žmonių sveikata, jiems bus suteiktos reikalingos higienos priemonės, jei reikės, žmonės bus skiepijami“, – sakė E. Jankevičius.
Kalbant apie atvykėlių švietimą ir įtraukimą į darbo rinką bei visuomenės gyvenimą, posėdyje konstatuota, jog reikės įvairių sričių specialistų, kurie atvykėliams padėtų lengviau integruotis. „Pavyzdžiui, atvykėliams, kalbantiems tik arabų kalba, reikės vertėjų ir lietuvių kalbos mokytojų, vaikams – darželiuose ir mokyklose, suaugusiems – integruojantis į darbo rinką“, – sakė Komisijos pirmininkas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.
Pirmiausia visi atvykėliai lietuvių kalbos mokytųsi Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre, vėliau – tose savivaldybėse, kuriose gyvens. Šiuo metu siūloma, kad specialistų paslaugos būtų apmokamos iš pabėgėlių integravimui skiriamų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Komisijos posėdyje iškelta idėja, jog būtų sudarytas registras, kuriame atsispindėtų naujakurių gyvenimo aprašymai, išsilavinimas, turimos specialybės, amato žinos. Taip pat kalbėta, jog būtina imtis priemonių siekiant palengvinti kvalifikacijų pripažinimo procedūras. „Tokiu būdu užtikrintume, jog aukštą kvalifikaciją turintys žmonės gautų atitinkamų žinių reikalaujančius darbus“, – pažymėjo Vyriausybės vicekancleris.
Planuojama, jog pirmasis integracijos etapas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre truks iki trijų mėnesių, vėliau asmenys persikels į naujuosius namus šalies savivaldybėse. Posėdyje akcentuota, jog integracijos procesą bus siekiama kaip įmanoma sutrumpinti, kad atvykėliai galėtų kuo greičiau pradėti laisvą ir savarankišką gyvenimą.
Tikimasi, jog pirmieji pabėgėliai iš karo apimtų šalių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje Lietuvą pasieks jau lapkričio mėnesį.
