Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žurnalistams pristatė per 100 dienų nuveiktus darbus.
Ilgame sąraše – įsteigtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės Vilniaus rajone, naujo švietimo finansavimo modelio projektas, papildomos lėšos vaikų socializacijai ir prevencijos programoms, neformaliojo ugdymo krepšelio metodika ir kt.
Spalį prasideda neformaliojo ugdymo krepšelis
Nuo spalio 1 d. prasideda neformaliojo ugdymo krepšelio metodika, kuri užtikrins neformaliojo ugdymo prieinamumą visiems mokyklinio amžiaus vaikams.
Po septynerių metų pertraukos Švietimo ir mokslo ministerija atnaujino vaikų ir jaunimo socializacijos projektų konkursą, projektams šiais metais skirta 100 tūkst. eurų. Papildomos valstybės biudžeto lėšos – 43 tūkst. eurų – skirtos patyčių ir smurto prevencinėms programoms.
Švietimo pagalba – arčiau gyvenamosios vietos
Švietimo ir mokslo ministerija parengė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, kuris įteisins naujas vaikui pagalbos formas ir paslaugas, įtvirtins tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus savivaldybėse pareigybę. Taip pat parengtas kompleksiškai teikiamos pagalbos vaikui ir šeimai tarpinstitucinis veiksmų planas, stiprinant pagalbą arčiau vaiko gyvenamosios vietos.
Nuo šio rugsėjo pirmą kartą turi galimybę mokytis suimti, bet dar nenuteisti asmenys iki 16 metų. O vaikų socializacijos centruose gyvenantiems nepilnamečiams nuo šio rugsėjo sudaromos galimybės mokytis profesijos.
Profesinis mokymas: į aukštąją – po profesinės, o ne atvirkščiai
Birželį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kartu su Latvijos ir Estijos švietimo ministrais pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Jis padės Baltijos šalims dalytis gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi, plėtoti regioninę partnerystę, ieškoti bendrų sprendimų, siekiant padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.
Nuo šių mokslo metų bus suteikiamas 1 papildomas balas asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios švietimo srities universitetinių studijų programas. Iki šiol papildomas balas buvo pridedamas tik stojantiesiems į kolegijas.
Aukštasis mokslas: didesnės stipendijos doktorantams, aukštesnės kokybės siekis
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo dar šiais metais didinti doktorantų stipendijas 25 procentais, o nuo 2017 m. atsižvelgiant į šalies finansines galimybes jas laipsniškai kelti iki šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio. Doktorantų stipendijos kėlimas 2015 m. bus finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. 2016 m. padidintoms stipendijoms Finansų ministerija papildomai numato 2 mln. eurų.
„Pirmųjų metų doktorantų stipendija dabar nesiekia net minimalios algos. Tokia padėtis neskatina gabių ir ambicingų jaunuolių rinktis mokslininko karjeros. Keldami doktorantų stipendijas norime sudaryti sąlygas į mokslą ateiti gabiausiems“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Seimo rudens sesijoje bus pradėtas svarstyti Švietimo ir mokslo ministerijos parengta Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija. „Įstatymo nuostatos padėtų pasiekti pagrindinio tikslo aukštajame moksle – kokybės. Ypač būtų svarbus sprendimas dėl sutarčių įteisinimo, minimalaus stojamojo balo įvedimo, taip pat perėjimo nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo – tai suteiktų aukštosioms mokykloms platesnes bendradarbiavimo galimybes“, – sakė ministrė.
Mokslas: įgyvendinama sumanios specializacijos programa
Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė patvirtino Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos bendrąjį veiksmų planą, prisidėsiantį prie sumanios specializacijos prioritetinių krypčių plėtros ir jų prioritetų įgyvendinimo.
Taip pat pasirašytas ketinimų protokolas, leisiantis Lietuvos tyrėjams trejus metus naudotis didžiąja dalimi Europos molekulinės biologijos laboratorijose sukaupta infrastruktūra be jokių mokesčių, o po trejų metų Lietuva taps visateise europinės molekulinės biologijos laboratorijų infrastruktūros nare.
Suaugusiųjų švietimas: sukurti strateginiai dokumentai
Švietimo ir mokslo ministerija parengė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programą, kuria siekiama sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą. Parengtas ir mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos projektas.
Suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymui (Trečiojo amžiaus universitetams, švietimo asociacijoms) 2015 m. iš valstybės biudžeto skirta 289 tūkst. eurų 23 projektams įgyvendinti.
