Užsienio reikalų ministerijoje liepos 22 dieną pristatyti ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatai parodė, jog dauguma apklaustų užsienio lietuvių nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, absoliuti dauguma jų domisi įvykiais Lietuvoje, taip pat palankiai vertina savo galimybes dalyvauti jų gyvenamosios šalies politiniame gyvenime, nors dauguma dar nesiekė šiomis galimybėmis pasinaudoti.
Apklausa atskleidė, kad šalies ekonominė situacija yra tik vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti grįžti į Tėvynę, ne mažiau svarbūs yra psichologinio klimato Lietuvoje ir darbdavių požiūrio į žmogų pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui.
Tyrimo rezultatus pristatęs „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys informavo, kad lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus – tai patvirtino 88 proc. apklaustųjų. Nors 72 proc. teigė, jog kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra ir tereikia asmeninės iniciatyvos, Lietuvos viešajame gyvenime nurodė dalyvaujantis tik kas ketvirtas apklaustasis. Dažniausiai tai buvo siejama su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.
Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius pasidžiaugė, kad užsienio lietuvių, manančių, jog sąlygos išlaikyti lietuvybę ir tautiškumą užsienyje pagerėjo, padidėjo nuo 21 proc. 2012 m. iki 28 proc. 2014 m. Taip pat optimistiškai nuteikia žinia, kad net du trečdaliai apklaustųjų planuoja aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo. Užsienio reikalų viceministras ragino užsienio lietuvių bendruomenes ir organizacijas bei Lietuvos diplomatines atstovybes produktyviai bendradarbiauti šioje srityje ir imtis lyderystės skatinant ryšius tarp užsienio lietuvių ir Lietuvos.
Užsienio lietuvių departamento direktorė ambasadorė Gintė Damušis, 12 metų vadovavusi Lietuvių informacijos centrui Niujorke, ragino lietuvius užsienyje bendrauti su savo šalies valdžios institucijomis, taip užsitikrinant paramą savo lietuviškai veiklai, pozityvų gyvenamosios šalies valdžios ir visuomenės požiūrį bei informuojant gyvenamosios šalies žiniasklaidą ir visuomenę apie Lietuvos prioritetus. „Tokią nuostatą remia ir dauguma Lietuvos gyventojų“, – teigė G. Damušis. Ambasadorė taip pat atkreipė dėmesį, kad formuojant diasporos politikos prioritetus labai svarbu įvertinti, kuriose šalyse gyvena daugiausiai lietuvių jaunimo.
Viceministras informavo, kad Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į užsienio lietuvių poreikį bendrauti, dalintis pozityviomis sėkmės istorijomis, informacija apie renginius, įsteigė sparčiai populiarėjančią socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „Globalus tinklas Lietuvai“. Dabar šis puslapis sulaukia apie 23 000 peržiūrų per savaitę.
Diskusijose dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čubrinskas pažymėjo, kad tai jau trečioji apklausa ir tam tikras užsienio lietuvių būklės monitoringas. Jis taip pat pabrėžė, jog svarbu, kad šioje apklausoje bandyta nustatyti, kaip jaučiasi užsienyje gyvenantys lietuviai, kokios jų karjeros galimybės.
Užsienio lietuvių poreikių apklausa atlikta įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Šia programa siekiama telkti Lietuvos diasporą valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.
Apklausos rezultatų santrauką galite rasti čia.
