Kaip dažnai jums tenka sapnuoti košmarus? Blaškotės neramiai pusę nakties, pabundate išpiltas prakaito, o vėl užmigęs toliau regite baisybes ir didžiausias savo baimes. Taip, košmarai – it koks kankintojas. Neleidžia ramiai išsimiegoti naktį, jaustis pailsėjusiam, o ir dieną padaro sunkesnę bei irzlesnę. Tačiau senas geras posakis teigia, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Net ir košmarų atveju šis posakis puikiai tinka ir galioja. Mat neramus vartymasis, staigūs prabudimai ar net surikimai turi labai giliai užslėptos naudos tiek mūsų sveikatai, tiek mūsų gyvenimui.
JAV miego institutas neseniai sukūrė dailų filmuką apie tai, kaip košmarai gali mums pasitarnauti. Filmukas vadinasi „Geroji blogų sapnų pusė“ ir pasakoja apie tai, kas gero gali įvykti mums sapnuojant košmarus. Pasirodo, vienas svarbiausių ir įdomiausių dalykų yra tai, kad košmarų metu mūsų pasąmonė gali bendrauti su mūsų sąmone ir taip padėti išspręsti mus kamuojančias problemas ar klausimus. Mus kamuojančios problemos ir klausimai būtent ir užkoduojami mūsų košmaruose su įvairių vaizdinių pagalba.
Amerikos miego medicinos akademija teigia, kad apie 50-85 proc. suaugusiųjų kartais sapnuoja košmarus. Košmarus sapnuoja ir, beje, juos gerai įsimena ir mokyklinio amžiaus vaikai. Daugelis žmonių teigia, kad košmarai aplanko tada, kai ir realiame gyvenime esti kokių nors sunkumų – rūpesčių, problemų, streso. Taigi košmarai išties gali būti mūsų problemų ir rūpesčių (ypač jei vengiame apie tai galvoti) išraiška.
Be to, 2009 metais atlikto ir žurnale “Current Directions in Psychological Science” aprašyto tyrimo metu paaiškėjo, kad košmarai – it tam tikras įrankis, kuriuo mūsų smegenys apdoroja emocijas. Tai yra toji miego stadija, kurios metu daugiausia sapnuojame, yra atsakinga už emocinį reguliavimą. Svarbu paminėti, kad tokiu būdu apdorojamos ir baimės, ir įvairūs negatyvūs išgyvenimai. Jų išraiška, košmarai, padeda mūsų nervų sistemai tiesiog netapti perkrauta.
Taigi į pasąmonę nugrūstos problemos, apie kurias vengiame galvoti, išlenda košmarų pavidalu ir verčia mūsų sąmonę į tas problemas atkeipti dėmesį. Taip dažnais atvejais mes net neįdėdami daug pastangų galime atrasti vieną ar kitą problemų sprendimą. Ir tokiu būdu moksliškai pasitvirtina dar vienas posakis – rytas protingesnis už vakarą.
Tad jei pabusite vidury nakties išpiltas šalto prakaito ir pradėsite nervintis dėl to, kad ir vėl gerai neišsimiegosite ir sunkiai pakelsite darbo dieną – nusiraminkite. Gal iš ryto į galvą toptels mintis, kuri jūsų gyvenimą padarys lengvesnį.
