Eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranciškus Tupikas.
Pranciškus Tupikas gimė 1929 m. sausio 2 d. Papilės miestelyje (Akmenės r.) darbininkų šeimoje. 1949 m. baigė Viekšnių gimnaziją, 1959 m. neakivaizdžiai baigė Kauno kūno kultūros institutą, įgijo mokytojo specialybę. 1949–1950 m. dirbo Pamockės (Šiaulių r.) pradinės mokyklos mokytoju, 1951–1964 m. – Naujosios Akmenės mokyklos mokytoju, buvo mokyklos direktorius; 1964–1968 m. buvo Akmenės r. Švietimo skyriaus vedėjas; 1968–1972 m. – Vilniaus m. Sporto mokyklos direktorius; 1972–1978 m. – Vilniaus m. Spalio rajono Švietimo skyriaus vedėjas; 1978–1990 m. – Vilniaus m. 47-osios vidurinės mokyklos direktorius.
1988–1990 m. aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Vilniaus tarybos narys. 1990 m. kovo 4 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu Vilniaus miesto Karoliniškių rinkiminėje apygardoje Nr. 16.
1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990–1991 m. buvo Biudžeto komisijos narys, 1991–1992 m. – Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos narys. 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1992–1996 m. buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijoms.
1996–2010 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2010 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą.
„Kai 1990-ųjų kovo 11-ąją kartu su 124 deputatais pasirašiau Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, jaučiau didelę pagarbą ir padėką žmonėms, mano rinkėjams, suteikusiems man garbę pasirašyti šį nepaprastai svarbų istorinį dokumentą. Kas po to dėjosi salėje, sunku apsakyti. Giedame Tautinę giesmę su džiaugsmo ašaromis akyse, sveikiname vienas kitą su Nepriklausomybės pergale. Taip ir prasidėjo kasdieninis, kartais ir iki vidurnakčio darbas Parlamente. Savo žinias pirmiausia skyriau švietimo pertvarkymui Lietuvoje“, – rašė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras P. Tupikas.
P. Tupikas yra paskelbęs straipsnių švietimo klausimais. 2007 metais išleido knygą „Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!“.
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visą savo gyvenimą paskyrusio jaunosios kartos auklėjimui ir sovietinės švietimo sistemos pertvarkai.
Pranciškų Tupiką prisiminsime kaip žmogų, kuriam iki paskutinio atodūsio rūpėjo Lietuva.
