Alkas.lt redakcija gavo grupės mokslininkų ir keliautojų laišką, kuriame jie piktinasi Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ elgesiu su dviratininkais. Skelbiame jų laišką tikėdamiesi, kad tokių įvykių viešinimas pasitarnaus AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių aptarnavimo kokybės gerinimui ir Lietuvos bei užsienio dviratininkų gerbūviui mūsų šalyje.
Birželio 29 d. Vilniaus geležinkelio stotyje mes, keturi dviratininkai, iš traukinio Nr. EJ836, vykusio maršrutu Kaunas – Vilnius, išlipome trečiame perone ir susidūrėme su didele problema, kaip iš to trečio perono pasiekti Vilniaus geležinkelio stotį ir išeiti į miestą. Pasirodo, buvusia geležinkelio bėgių perėja nei patiems pereiti, nei dviračių perridenti nebegalima (nors taip visi darė bent jau pastaruosius 40 metų), o požemine perėja pakrauto dviračio pervežti iš esmės neįmanoma fiziškai. Tik labai stiprus vyras, rizikuodamas stuburu, pajėgtų dviratį nuridenti ir juolab užridenti požeminės perėjos laiptais, kurie formaliai šiaip jau yra skirti kaip tik dviračiams ir/ar vežimėliams. Moterims toks „eksperimentas“ išvis nepavyko.
Tiesa, atsitiktinai pro šalį ėjusi Vilniaus geležinkelio stoties darbuotoja patarė dviratį gabenti liftu. Pasidomėjome, kaip tai padaryti – kaip su dviračiu iš perono liftu nusileisti į požeminę perėją ir paskui jau iš pirmojo perono rūsio pakilti į Vilniaus geležinkelio stotį. Tačiau priėję duris, už kurių tikėtinai galėtų būti liftas, radome jas užrakintas, o ant jų priklijuotą užrašą: „Raktai pas budėtoją“. Išeitų, kad dviratininkas, čia palikęs savo transporto priemonę su bagažu, turi eiti nežinia kur ieškoti stoties budėtojo tik tam, kad šis atrakintų liftą ir taip leistų iš požeminės perėjos pakilti į stotį. Ir tai tik tuo atveju, kai dviratis su bagažu jau nuleistas į požeminę perėją laiptais, o kaip būtų iš perono į požeminę perėją nusileidus liftu – ar tektų iš vidaus daužyti užrakintas lifto duris, ar stoties budėtojo reikia eiti ieškoti dviračius išvis palikus perone? O ką tokiu atveju reikėtų daryti neįgaliajam?!
Suprantame, kad bėgių perėja, kuria dviračius mes ir visi kiti dviratininkai gabendavosi ligi šiol, nėra visai saugi (nors ar tikrai yra atliktas jos saugumo įvertinimas, ar draudimas ja eiti tėra tariamo „saugumo“ vajaus apraiška?). Tačiau ja bent jau buvo įmanoma pervežti dviratį. O tai daryti uždraudus, keleiviams su dviračiais tapo išvis neįmanoma pasiekti traukinį iš miesto arba miestą iš traukinio, jei tik jis stovi ne pirmame perone ant pirmojo kelio. Nors įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ deklaruoja ir garantuoja keleiviams su dviračiais saugias ir patogias keliones! (Tiesa, geležinkelio stoties informacijoje tuomet buvusi darbuotoja, mums pasiskundus, gana griežtai atsakė, kad „mes vežame žmones, o ne dviračius!“)
Jei tai nesusipratimas, prašome į jį atkreipti dėmesį ir kuo greičiau ištaisyti. O jei ne, tai nebus įmanoma jo suprasti kitaip nei kaip atvirą pasityčiojimą iš dviratininkų, nuolatinių ir bene ištikimiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų.
Pridedame filmuotą medžiagą, demonstruojančią kaip atrodo žmogaus saugumui grėsmę keliantis dviračio gabenimas laiptais aukštyn ir žemyn (pastaruoju atveju dargi tenka dviratį vesti atsistojus jam iš dešinės!) ir nuotrauką su minėtu užrašu ant lifto durų.
Dalia Jonynaitė (Lietuvos dailės muziejus)
Dainius Razauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Eglė Akstinaitė-Veličkienė (Vilniaus universiteto biblioteka)
Eirimas Velička (folkroko grupės „Atalyja“ muzikantas, etnomuzikologas)
Ne tik “dviračių neveža” Lietuvos Geležinkeliai, bet taip pat nėra galimybės kortele sumokėti už traukinyje perkamą bilietą. Paprašius parašyti PVM sąskaitą faktūrą, perkant bilietą, pasirodo taip pat nėra lengvai įveikiama užduotis.
Internetu nupirkus traukinio bilietą ir lėktuvui pavėlavus – neleidžiama su tuo pačiu bilietu vykti vėlėsniu traukinio reisu…..
Vilniaus oro uoste taip pat ne mažiau problemų.
Tai toks požiūris į piliečius bei jų svečius.
Pagarba autoriams už pilietišką elgesį.
buvau, mačiau, pritarti gal ir galima būtų kažkiek… bet
lyginant, lyginant ir lyginant, ir su kitom perėjom N. Vilnios
ar Alytaus gel. stoties (kas smagiausia 🙂 🙂 🙂 , – bėgiai nubėgę,
o iš/į Alytų iš visos visos Europos anei traukiniuko…), ar atšakas
į Kiniją iš Klaipėdos (“Saule”), tai piktintis labiau ties kiekviena traukinio
d u r e l e vertėtų: kaipgi “įrioglinama” damos dviratukas su visa manta
į seną dyzeluką ar Rygos elektrukę (čekiškuose tam pritaukyta tinkamai);
tad gal liftų klausimo į Lietuvos kaimus geležinkeliu atsakymą Graikijos referendumui
palikim, – gali juk… nubalsuot taip, kad už tuos 0,5 euro (milijardo), kursą numušus, tik
40 % Rail Baltija kelio nuties, neliks “svorio” eure ir bėgiai bėgt nebėgs pro Rygą 🙁
Va kur “folkloras”, kaip jau rašyta (piktinasi Angela Merkel, kad graikai netinkamai elgias,
o pati “tinkamai”, kad šinkuoja, šinkuoja buteluks po buteluko “Stalinskaya Vodka” po
visą Vokietiją, argi … N E S I TY Č I O J A M A iš visų bolševikteroristinio stalinizmo
laikmečio su lenin-gorbačiovine prieš+poistorine tąsa, a u k ų ?).
Čia mums atsakas, kaip pasakoje, – kodėl išmušta akis vištelei, –
nes tešla Graikijoje, o krosnis… Piarnu.
Taigi, užuot besipiktinus ir iš savęs, – verčiau be patyčių iš Seimo Konstitucija besityčiojant nesusistabdančio:
jokios naudos, galios, valios ar GĖDOS neturint (ten “sudegę” visa kas keltuvams dviratukų galėta p r i s k i r t)
– imt ir ALKAS.LT aplinkoje visuotinę savitarpio pagelbos talką sau (t.y. ES daliai, kuria nedaloma tapę mES)
Baltijos šalių žiniasklaidininkų paramos fondui “Vardan EURO” rinkimo vajui pradėt, Gal iki vakaro įsteigus,
visa Europos bendruomenė su užuojauta, ar be užuojautos nelaimėlei A.Merklel (su tais “Stalinskaya” butel.)
paraminti, paremtų netikėtai solidariu E U R O P O S SĄJUNGOS piliečių gelbėjimosi (zonos) pusmilijardžiu
… ontrep, – iš kurgi Raly-Baly geležinkeliui (su keltuvukais) rasis iki Talino/Helsinkio bėgiams pribėgėlių eurų.
..pralinksminot
lygia vieta, iš nelygios stoties
Egle, Dalia, Dainiau ir Eirimai. Gražių, ir dar gražesnių vasaros įspūdžių pasilinkėkim 🙂
Ačiū, Giedriau, už linkėjimus. Stengiamės neverti ant vienos smilgos ratų su batais, bet, žinoma, kelionėje ir vieni ir kiti svarbūs.
labiausiai prajuokino “Raktai pas budėtoją” – geriausias Rusijos mentaliteto pavyzdys. Lietuvos gelezinkeliuose tebetvyro sovietinė (rusiška) dvasia…
Neapgalvotai padarytas tureklas. Dare tik, kad butu, apie naudojimo patoguma niekas negalvojo. Dabar Lietuvoje pilna tokiu “dizaineriu”, kurie pirma ziuri, kad butu “grazu”, o kai jau grazu, tai visa kita nesvarbu. Dabar daug kas daroma, nesusimastant, kad situo dalyku, kazkas tures naudotis. Pavyzdziui kaip jum darbo vieta (administratoriu foje), kuri niekaip nerakinama, iejimas laisvas, tai yra visa diena kas nori tas eina, tualetas kitam pastato korpuse? Tai ne mano laki fantazija, as toki idiotizma maciau savo akimis, bet dizaineris buvo be galo patenkintas savo darbu, nes grazu. Zmogus negali palikt asmeniniu daiktu darbo vietoje, zmogus bega i isviete uz 100+ metru ir niekada negali zinoti, ar gryzes ras darbo kompiuteri, ar tuo komopiuteriu nepasinaudos koks piktavalis. O gal tiesiog viska nuniokos koks piktas prasalaitis. Neblogas dizaineriskos minties polekis? Manau, kad puikus pavyzdys. Apie tai, kad toje darbo vietoje dirbs gyvas zmogus, niekas negalvojo, niekam nesvarbu, jog pas ta zmogu yra savi, visiskai zmogiski poreikiai, svarbu forma, svarbu – grazu. Todel stebetis tokiais perlais neverta, tokiu dalyku pas mus, apstu. Kaip daroma vakaruose? Vakaruose irgi dizainu uzsiima dizaineris, bet funkcija nustato ir apgalvoja inzinierius. Pas mus uztenka tik dizainerio. Ach taip, ten yra toks dalykas kaip inzinerinis dizainas, pas mus apie tai matyt nelabai kas girdejo, ojeigu girdejo tai pamane, jog pramanai, per brang ir visiskai nereikalinga. Todel pas mus duzusi stikline pertvara, staiga kazka ziauriaia supjausto, nes kam tas grudintas ir laminuotas stiklas? Na isties, paprastas bus gerai. Zinau atveju, kai tokie stikliniai grazumai tiesiog nukrito, gerai, kad ne ant galvos, nors regis bovo, jog ir ant galvu krito. Labai daug musuose inzinerines nekompetencijos ir atsainaus darbu atlikimo. O blogiausia, kad uz tokius dalykus, jeigu ir istarkuos subine, tai dazniausiai ne tam kas visa ta nesamone prastume ir sugalvojo.