Europos Parlamento narys Bas Eickhout (Nyderlandai) atkreipė dėmesį į tai, jog politikai, susitelkdami į grandiozinius projektus, tokius kaip SGD terminalo atidarymas, nepakankamai įvertina energetinio efektyvumo didinimo potencialą. „Europa, sutaupydama vieną suvartojamos energijos procentą, dujų importą gali sumažinti 2,6 proc. Taigi kiekvienas procentas energijos vartojimo efektyvumo prasme tiesiogiai smogia dujų importui, – teigė B. Eickhout. – Taupymas nėra grandiozinis projektas, tačiau jo poveikis yra labai didelis. Išmaniausia politika, nuo kurios turime pradėti – tai energetinis efektyvumas. Jei ES pavyktų 20 proc. sumažinti energijos vartojimą, tai būtų sutaupyta šimtai milijardų dolerių kasmet. ES importuoja energetikos išteklių už maždaug 1 mlrd. eurų per dieną, kurie ir iškeliauja į tokias šalis kaip Rusija bei Artimieji Rytai. Europa nėra turtinga iškastinio kuro resursais, todėl neperėję prie atsinaujinančios energetikos net ir su visais SGD terminalais mes liksime energijos išteklius importuojančiu kontinentu“.
B. Eickhout teigimu, iškastinio kuro pagrindu paremta ekonomika veikia pagal principą „iš viršaus į apačią“, o perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių leistų patiems piliečiams kontroliuoti energetinį nepriklausomumą. „Vokietijoje 50 proc. per porą metų atsiradusios atsinaujinančios energijos yra piliečių, o ne didelių tarptautinių korporacijų rankose. Europa pradeda suprasti, kad atsinaujinanti energetika yra palanki aplinkai, ekonomiška, nepriklausoma ir decentralizuojanti, – teigė europarlamentaras. – Dujų strategija yra labai svarbi, tačiau ji pažeidžiama ir per daug rizikinga pasitikėti ja kaip vienintele. Kitos ES valstybės taip pat investuoja į dujų strategiją. Naujų terminalų statyba vyksta greičiau nei dujų importo prognozės. Tai didina konkurenciją dujų sektoriuje, o kainą kaip tik nustato Azijos rinkos. Dujos reikalingos ir Kinijoje, ir Indijoje. Šios valstybės, ko gero, didins savo poreikius, kas paveiks dujų kainą visame pasaulyje“.
Sieks išlaikyti atsinaujinančios energetikos įsipareigojimus
Europa, turėdama ir bendrą, ir nacionalinius įsipareigojimus, gana sėkmingai siekia atsinaujinančios energetikos tikslų iki 2020 m. Tačiau Briuselyje pradedama diskutuoti apie tai, kad gal būt po 2020-ųjų ši politika neturėtų būti tęsiama. „Yra siūlymų nustatyti naują 27 proc. bendrą ES tikslą, tačiau atsisakyti nacionalinių įsipareigojimų atskiroms šalims, – teigė EP narys Bas Eickhout. – Už tai pasisako tokios valstybės kaip nuo iškastinio kuro priklausančios Jungtinė Karalystė ir Olandija, atominę energetiką plėtojanti Suomija ir pan. Turėsime pakovoti, kad dabar vykdoma žalioji politika būtų įgyvendinama ir po 2020-ųjų metų, nes priešingu atveju dabartinis 5 proc. atsinaujinančios energetikos augimas sumažės iki 1 procento per metus. Tai būtų labai neracionalu, nes atsinaujinanti energetika jau tapo konkurencinga kainos požiūriu“.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Europoje stipriai remiama iškastinio kuro energijos gamyba, tam yra skiriama maždaug 500 mlrd. dolerių kasmet, o investicijos į atsinaujinančią energetiką yra 123 mlrd. dolerių. „Jei manote, kad atsinaujinanti energetika yra brangi ir negalime pasiekti įsipareigojimų, įvertinkite šiuos Tarptautinio valiutos fondo skaičius“, – sakė B. Eickhout.
Konferencijoje taip pat savo pranešimus pristatė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos nariai Benedek Javor, Peter Eriksson, Monika Vana bei Davor Šklerc. Konferencijos vaizdo įrašą (lietuvių bei originalo kalba) galite žiūrėti INTERNETE.
Asmeniškas pono Baso atsakas dėl mūsų galių (ir galimybių), gan sveikai suskambėjo jo viešnagę užbaiginėjant,
net ir patirtis (ataskaitą ruošus dėl klimato, kur Nobelio premija įvertinti rengę) jo asmeniška ir mus įpareigoja, kai
klausta-siūlyta buvo po Paryžiaus kitą klimato kaitos SPRENDIMŲ sueigą Kaune (ar Vilniuje) surengt; tam palanki
jo nuomonė, tik.. reikia, kad labai pasikeistų šiandienos visuomenė (net Lietuvoje, ne vien nestalininėje Graikijoj)
– tada Kaunas (ar Vilnius) vėl pasaulį pastatys, na panašiai kaip turkus prie Chotino, ar Ordą prie Rusijos kadai:
į vietą.