Aukštaitijos nacionaliniame parke Gamtos skyriaus specialistai rado naują, niekada neregistruotą augalų rūšį – šalmuotąją gegužraibę (Orchis militaris L.). Manoma, kad botaninė retenybė šiame regione aptikta po maždaug 200 metų
„Rasti naują augalų rūšį mūsų Parke tikrai sunku. Per daugelį metų atrodo suregistruota absoliuti jų dauguma, tačiau galutinė riba niekada nebus pasiekta. Tai įrodė ir paskutinis botaninis atradimas, kuris iš tiesų maloniai nustebino. Šalmuotoji gegužraibė rasta pietinėje Parko dalyje. Žemoje, drėgnoje žolėje, krūmais neužaugusioje pievoje suskaičiuota 17 žydinčių individų. Šio atradimo svarba – labai reikšminga. Šalmuotoji gegužraibė paplitusi Vidurio ir Šiaurės vakarų Lietuvoje. Kaip nurodo dr. Z. Gudžinskas, rytinėje ir pietinėje šalies dalyse ji nebežinoma nuo XIX a. pr. Vadinasi šalmuotoji gegužraibė šiuose regionuose aptikta po maždaug 200 metų pertraukos“ – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyr. specialistas dr. Bronius Šablevičius.
Visų gegužraibinių augalų dauginimasis yra ilgas ir sudėtingas. Šalmuotoji gegužraibė dauginasi sėklomis ir labai retai vegetatyviniu būdu. Mikroskopinio dydžio sėklos turi patekti į joms tinkamą žemės paviršių, kuriame turėtų būti reikalingos rūšies grybo hifai, maitinsiantys gegužraibės sėklų gemalus. Nuo sėklos sudygimo iki augalo pirmojo žydėjimo praeina 7–8 metai. Neskinkime, juk kito žiedo gali tekti laukti augalų apie 200 metų.
