Tikriausiai daugelis esate girdėję apie kasmetinį tarptautinį renginį „Muziejų naktis“, tačiau ar esatę kada nors jame sudalyvavę? Nenustebčiau išgirdusi daugiau neigiamų atsakymų, nei teigiamų. Juk ką tokio įdomaus gali parodyti ir pasiūlyti vienintelis Panevėžio muziejus? Gan skeptiškai nusiteikusi, nusprendžiau sudalyvauti šių metų organizuotame Panevėžio kraštotyros muziejaus „Muziejaus naktų“ renginyje ir galiu drąsiai teigti, jog likau maloniai nustebinta išvydusi įdomų, informatyvų ir linksmą renginį.
Nors muziejus ir nėra labai didelis, tačiau tikrai turi ką parodyti. Ar kada esatę matę vienoje vietoje gausybę skirtingų rūšių drugelių? Iki apsilankymo muziejuje ir aš nebuvau mačiusi. O dar ir tikroviškos gyvūnų iškamšos, kurių tikrai nesitikėjau išvysti. Dailios medžio skulbtūrėlės, senoviniai mediniai kryžiai, restauruoti senoviniai baldai, vieną kitą ir savo kambaryje neatsisakyčiau turėti, tautiniai drabužiai, juostos, audimo staklės, daugybė senovinių buitinių daiktų, kurių net paskirties nežinojau – visko tiek daug! Ir visą tai galima išvysti Panevėžio Kraštotyros muziejuje.
Dažniausiai renginiai būna skirti tam tikrai žmonių grupei: pagal amžių, pomėgius, veiklas. „Muziejų naktis“ Panevėžyje – tai toks renginys, kuris aprėpia įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių turinčią auditoriją. Neskaitant visų parodų ir ekspozicijų, kurios sudomintų bet kokio plauko žmogų, muziejus įpatingą dėmėsį skyrė dviračių mėgėjams, kurių Panevėžyje tikrai apstu. Nors man ir neteko sudalyvauti dviračių žygyje į istorinę Upytės žemę, matydama švytinčius po žygio dviratininkų veidus, nors kelionės tikslą pasiekė tik patys ištvermingiausi, supratau, jog kelionė jiems išties patiko. Net pati pasigailėjau, kad nepasiryžau sudalyvauti.
Neužmiršti liko ir kino mylėtojai. Muziejaus patalpose buvo įrengta tikra kino salė. Joje pasimėgauti kino teikiamais malonumais galėjo tiek vaikai, tiek suaugę. Žiūrėti filmus apsuptiems praeitimi dvelkiančių eksponatų, iš tiesų nepaprasta. Tai visai kas kita, nei žiūrėti spragintų kukurūzų kvapu pritvinkusioje salėje.
Gaila, jog neturiu jaunesnių sesių ar brolių, būtinai juos būčiau nusivedusi į kūrybines dirbtuves vaikams. Jiems ten būtų labai patikę! Renginio metu vyko dvi dirbtuvėlės „Drugelio spalvos“ ir „Dailieji amatai“. Buvo džiugu matyti lakstančius vaikus su savo pačių gamybos lėlėmis ir pasipuošusius apyrankėmis, išmargintomis drugeliais. Dirbtuvėlėse taip pat teko apsilankyti ir orientacinių varžybų dalyviams, kurie savo greitį ir išmintį demonstravo ieškodami lobio.
Ar kada susimąstėte ką reiškia būti muziejininku restauratoriumi? Ką jis veikia? Kokiais darbais užsiima? Iki šiol man tokia profesija atrodė gan nuobodi. Sėdi užsidaręs tamsiame muziejuje su senais apipelyjusiais daiktais ir bandai juos prikelti naujam gyvenymui. Tačiau susipažinusi iš arčiau su šia profesija ir išgirdusi apie ją pasakojant iš pirmų lūpų, kardinaliai pakeičiau apie ją nuomonę. Muziejininko restauratoriaus darbas ne tik įdomus, bet ir labai kruopštus. O pasitenkinimas, išvydus naujai atgimusį kūrinį, atperka visą sunkų darbą.
Viso renginio metu šventinę nuotaiką palaikė skambantys muzikos garsai. Vos įžengus į muziejų, lankytojus pasitiko švelnūs muzikos akordai, kurių dėka, apsilankymas muziejuje tapo dar ypatingesnis. Kiemelyje įrengtoje scenoje skambėjo akordeonų ir kamerinė muzika, kuria mėgautis galėjo klasikinės muzikos mėgėjai. Renginį užbaigė jaunimo pamėgtų Panevėžio grupių koncertas.
Labai džiaugiuosi ir tikrai nesigailiu sudalyvavusi „Muziejų naktyje“. Po renginio jaučiausi ne tik pakilėta, papramogavusi, bet ir išmintingesnė, pasisėmusi naujų naudingų žinių. Nors galiu kalbėti tik už save, manau nerastum nė vieno nepatenkinto renginio dalyvio. Su nekantrumu ir viltimi, jog renginys tik gerės, laukiu kitų metų, kai vėl galėsiu sudalyvauti „Muziejų naktyse“ ir pasinerti į Panevėžio kraštotyros muziejaus organizuojamų renginių šurmulį. Viliuosi, jog ne mano vienos kitų metų kalendoriuje jau rezervuota diena „Muziejų naktims“.
