Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltintos prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės gynėjo ir prokuroro apeliacinius skundus, patvirtino, kad VSD rašte nurodyta informacija nėra valstybės paslaptis.
Nutartyje pažymima, kad VSD rašte nurodytos dvi informacijos, sudarančios paslaptį, pažymėtos slaptumo žyma ,,Slaptai“. Nustatomos informacijos slaptumo žyma ir suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei žalos, kuri atsirastų neteisėtai atskleidus ar praradus tokią informaciją, dydžiui.
Šiuo atveju valstybės paslaptimi gali būti savo turiniu itin svarbi informacija, kurios atskleidimas sukeltų grėsmę svarbiausiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, pažeistų svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus bei ginamus ir saugomus santykius.
Teismas konstatavo, kad VSD parengta analitinė informacija, nors ir susijusi su kitos valstybės rizikos veiksnių ir grėsmių vertinimu, tačiau nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams.
VSD rašte įslaptinta informacija pagal savo turinį bei galimos žalos dydį nereikalavo nustatytos apsaugos lygio, t. y. valstybės paslapties statuso.
Įstatyme nustatyta, kad valstybės paslaptį gali sudaryti detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų specialiosiomis tarnybomis eigą, objektus, turinį ir rezultatus.
Bendrojo pobūdžio duomenimis pagrįsta informacija savo turiniu neatitinka valstybės paslapčių kriterijų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtai informacijai suteiktas apsaugos lygis yra proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei galimos žalos dydžiui.
Apeliacinius skundus išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad VSD rašte nurodyta informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi, suteikiant slaptumo žymą ,,Slaptai“.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, D. Ulbinaitę išteisino, konstatuodamas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tokiais sprendimais teismai leidžia su raštais daryti tai kas ką tik užsinori.
Tokiais sprendimais naikinama valstybė.
Nelieskit “dvaro” klapciuku, ka bepadarytu ponios liepimu jie nekalti.
Tai jau yra kuo stebetis? Turint toki uznugari bet kas isliptu ‘sausas’. Juk ji tik sraigtelis, vadeliotojas tai… tikrai ne ji 🙂
O teismas labai idomiai vertina aplinkybes…. Parasyta ‘SLAPTAI”, taigi leidimas atplesti ir ivertinti ar tai tikrai slapta. Taip ir darome: atplesiame, perskaitome, nusprendziame kad tai visai ne SLAPTA ir tada ramia sazine paviesiname… Be abejo kad cia jokio nusikaltimo. Zmogus juk nusprende kad tai ne slapta, tai ka jis pazeide? O tai kad ikiso nosi ten kur parasyta ‘SLAPTAI’ tai ko cia piktintis, juk nesuzinojes apie ka rasoma nenuspresi ar ten slapta info ar ne. Taigi reikia paziureti. O paziurejus viskas aisku: jei manau kad neslapta- galima paviesinti.
Valio Lietuvos teismui, paciam zmogiskiausiam teismui pasaulyje
Būtų keista ir graudu, jei ją būtų kaip nors nubaudę. Dar ir vatnykų džiaugsmui.
Pritariu