Gegužės 14 d. Seimas pritarė Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui ir nusprendė 2016-uosius paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais ir paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. Už Seimo nutarimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai.
Šį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus, 150-osios gimimo metinės.
Svarstymo Seime metu seimo narys Albinas Mitrulevičius sakė:„1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė kelias paskutiniam K. Griniaus troškimui būti palaidotam tėvynėje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais buvo parvežta į gimtąjį kraštą ir palaidota prie Salemos Būdos augančioje maumedžių giraitėje. Čia pastatytas skulptoriaus K. Balčiūno paminklas Prezidento K. Griniaus atminimui. Mūsų pareiga deramai pagerbti Lietuvai savo iškiliais darbais nusipelniusią asmenybę.“
Pasak Nepriklausomybės akto signataro Gedimino Ilgūno, Kazys Grinius – visa mūsų valstybės istorija. Jo gyvenimas ir veikla atspindi permainingą lietuvių tautos istorijos periodą nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. vidurio: spaudos draudimą ir carinę priespaudą, bandymus diegti Lietuvoje demokratiją ir jos kūrimo nesėkmes, karus bei okupacijas, tremtį ir emigraciją.
Valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų, žymus XIX a. tautinio atgimimo, vadinamo „Varpininkų sąjūdžiu“, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, mąstytojas, humanistas, mokslininkas Kazys Grinius iki pat savo mirties tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. „Aš nepalenkiamai įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata”, – savo testamente rašė K. Grinius.
Artimai Grinių šeimą pažinojęs ir su Kaziu Griniumi bendravęs Prezidentas Valdas Adamkus yra teigęs, kad K. Grinius formavo jo gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą.
Iš Prezidento K. Griniaus turėtume pasimokyti pagarbos demokratiniams principams, tikėjimo gražesne Lietuvos ateitimi, atkaklumo, valstybės ir tautos interesų viršenybės prieš asmeninius interesus, ištikimybės priesaikai ir idealams.
Seimas pasiūlė Vyriausybei iki šių metų rugsėjo 1 d. parengti Prezidento K. Griniaus metų programą, koordinuoti jos įgyvendinimą bei numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
K. Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys. Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikai vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas ir perversmininkai privertė atsisakyti prezidento pareigų.
K. Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.
