EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse.

Kiekviena valstybė turi tam tikras šventes kaip nedarbo dienas, jas pasirinkdama atsižvelgiant į šalies ir tarptautines tradicijas, pilietines ir politines nuostatas – tokiu būdu sudarydama žmonėms galimybę skirti savo laisvą laiką tos šventės šventimui. Lietuvoje pastaruoju metu neretai (ypač kai pasirodo nauji siūlymai įteisinti vienokią ar kitokią naują švenčių dieną, pavyzdžiui, Vėlines) kyla diskusijos tarp idėjos puoselėtojų ir jos oponentų – kiek ir kokių švenčių valstybei reikia, ar reikia lygiuotis į kitas Europos šalis, ar geriau vadovautis savo krašto papročiais ir poreikiais.

Dažnai tvirtinama, kad Lietuva švenčių gausumu aplenkia kitas šalis. Pavyzdžiui, teikiant išvadą dėl projekto Vėlines paskelbti švenčių diena, tokia nuomonė buvo išreikšta Vyriausybės nutarime 2013 m. lapkričio 13 d. Nr. 1033: „Be to, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje – 15 švenčių dienų. Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso Lietuvoje būtų 16 tokių dienų. Lietuva ir dabar viena iš daugiausia švenčių dienų Europos Sąjungoje turinčių valstybių narių“.

Etninės kultūros globos tarybos 2014 m. atliktas tyrimas apėmė visas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Monaką, Šveicariją ir Serbiją – iš viso 35 Europos valstybes. Pasinaudota įvairiais oficialiai skelbiamais 2014-ųjų metų kalendoriais ir kitais šaltiniais^[1].

Visų pirma reikia pabrėžti, kad Lietuvoje teisės aktais yra įtvirtinta vienintelė oficiali šventės statuso forma – švenčių diena, kurią įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama pagal Darbo kodekso 162 straipsnį. Dar yra atmintinos dienos pagal Atmintinų dienų įstatymą, tačiau atmintinos dienos neturi šventės statuso, jos yra darbo dienos.

Tuo tarpu kitose Europos šalyse šventės statuso formos yra įvairesnės (išsamiau žr. 1 lentelę):

• Oficiali švenčių diena, kai nedirbama (sutampa su švenčių dienos statusu Lietuvoje) – visose tyrinėtose Europos šalyse;
• Neoficiali šventė šalia oficialios (nedirba verslas, mokyklos, administracijos, bankai), kuri pagal Europos Konvencijos 5 straipsnį laikoma valstybine švente daugumoje tirtų valstybių – Airijoje, Andoroje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Maltoje, Monake, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje;
• Bankų šventė (valstybinė šventė, kartais sutampanti su kokia nors tradicine švente – Velykomis, Sekminėmis, Kūčiomis ir pan.; tuomet nedirba bankai, verslas ir kitos įstaigos, jei tai numatyta sutartyse su darbdaviu) – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Maltoje, Andoroje, Austrijoje, Kipre, Islandijoje, Lichtenšteine (1 lentelėje bankų šventės priskirtos prie neoficialių švenčių stulpelio);
• Oficiali švenčių diena savivaldos regione – Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje;
• Pusiau švenčių diena (kai darbas trunka tik iki vidurdienio) – Estijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.

Tokia šventės statuso įvairovė apsunkina švenčių skirtingose Europos šalyse skaičiaus palyginimą, nes nėra bendro vardiklio, reikia atsižvelgti į daug skirtingų aspektų.

Jeigu skaičiuotume vien oficialų švenčių statusą turinčių švenčių kiekį, tuomet Lietuva akivaizdžiai yra pirmaujančiųjų sąraše, nes turi 15 oficialių švenčių – kaip Lichtenšteinas ir Slovakija, mažiau tik už Bulgariją (kuri turi 16 oficialių švenčių). Tuo tarpu net 31 valstybė turi mažiau už Lietuvą oficialių švenčių – Andora, Islandija, Kipras, Malta, Slovėnija (po 14), Austrija, Graikija, Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija (po 13), Belgija, Čekija, Estija, Italija, Monakas, Norvegija, Rumunija, Serbija (po 12), Danija, Prancūzija, Vengrija (po 11), Ispanija, Liuksemburgas (po 10), Airija, Nyderlandai, Portugalija, Vokietija (po 9), Didžioji Britanija (7), Šveicarija (5).

Tačiau prie oficialių švenčių skaičiaus pridėjus neoficialias šventes, kurios pagal Europos Konvencijos 5 straipsnį laikomos valstybine švente, Lietuva „iškristų“ iš pirmaujančiųjų sąrašo:

• Daugiau už Lietuvą švenčių turi 8 valstybės – Lichtenšteinas (23), Andora (20), Malta (19), Švedija (18), Bulgarija ir Suomija (po 17), Austrija ir Slovakija (po 16);
• Tiek pat kaip Lietuva turi 4 valstybės – Latvija, Liuksemburgas, Kipras, Monakas;
• Mažiau už Lietuvą turi 8 valstybės – Graikija, Islandija, Kroatija ir Slovėnija, (po 14), Čekija, Danija, Italija, Lenkija ir Prancūzija (po 13), Belgija, Estija, Norvegija, Rumunija, Serbija ir Vengrija (po 12), Airija ir Ispanija (po 11), Nyderlandai, Portugalija ir Vokietija (po 10), Didžioji Britanija (8), Šveicarija (6).

Pridėjus prie oficialių ir neoficialių švenčių daugumoje valstybės regionų įteisintas oficialias šventes bei pusiau šventes, Lietuva atsiduria sąrašo viduryje:

• Daugiau už Lietuvą švenčių turi 14 valstybių – Lichtenšteinas ir Švedija (po 23), Andora (20), Austrija, Kipras, Malta ir Šveicarija (po 19), Italija ir Vokietija (po 18), Bulgarija, Ispanija ir Suomija (po 17), Islandija ir Slovakija (po 16);
• Tiek pat kaip Lietuva turi 4 valstybės – Latvija, Liuksemburgas, Monakas, Prancūzija,
• Mažiau už Lietuvą turi 16 valstybių – Graikija, Kroatija, Slovėnija (po 14), Didžioji Britanija, Čekija, Danija, Estija, Lenkija (po 13), Belgija, Norvegija, Rumunija, Serbija, Vengrija (po 12), Airija (11), Nyderlandai, Portugalija (po 10).

Labai svarbu atsižvelgti į tai, ar oficiali šventė visuomet yra savaitgalį, kai dauguma žmonių ir taip nedirba. Lietuva vienintelė net 3 oficialias švenčių dienas sutapatino su sekmadieniais (Velykų sekmadienį, Motinos dieną, Tėvo dieną). Kitose tirtose valstybėse dažniau oficiali šventė netapatinama su sekmadieniais:

• 12 šalių – sutapatina su 2 sekmadieniais,
• 9 šalys – sutapatina su 1 sekmadieniu;
• 13 šalių – iš viso netapatina su sekmadieniais.

Pastarosiose šalyse Velykų ar Sekminių sekmadienis dažniausiai turi neoficialios šventės statusą, o oficialios šventės statusas suteiktas kitai į tos šventės ciklą įeinančiai dienai, sutampančiai su penktadieniu ar pirmadieniu (pvz., Velykų pirmadieniui, Sekminių pirmadieniui). Daugumoje kitų Europos šalių visų pirma oficialios šventės statusas suteikiamas toms dienoms, kurios nuolat nesutampa su savaitgaliu. Atmetus su savaitgaliais nuolat sutapatintas šventes, Lietuva turėtų tik 12 švenčių dienų ir pagal jų skaičių atsidurtų arčiau sąrašo pabaigos:

• Daugiau už Lietuvą švenčių turi 18 valstybių – Lichtenšteinas, (20), Andora (18), Kipras, Malta ir Šveicarija (po 17), Bulgarija ir Italija (16), Austrija, Ispanija, Slovakija ir Vokietija (po 15), Švedija (14), Danija, Kroatija, Liuksemburgas, Monakas, Prancūzija ir Suomija (po 13);
• Tiek pat kaip Lietuva turi 5 valstybės – Čekija, Graikija, Islandija, Latvija, Slovėnija;
• Mažiau už Lietuvą turi 11 valstybių – Didžioji Britanija ir Lenkija (po 11), Airija, Belgija, Estija, Norvegija, Rumunija, Serbija ir Vengrija (po 10), Portugalija (9), Nyderlandai (8).

Analogiškai svarbu atsižvelgti į tai, ar oficiali šventė visuomet yra kitą savaitės dieną (pirmadienį, ketvirtadienį, penktadienį), nes tai reiškia, kad šventė niekada nesutaps su savaitgaliu ir tokiu būdu nedarbo diena per šventę „neprapuls“. Lietuvoje tokio pobūdžio yra tik 1 oficiali šventė – Velykų pirmadienis. Kitos šalys tokių švenčių dažniausiai turi daugiau – Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį, Šeštinių ir Devintinių ketvirtadienius, Sekminių pirmadienį ir kt.:

• Visada nesutampančių su savaitgaliu švenčių neturi tik 2 valstybės – Čekija ir Estija;
• Tiek pat kaip Lietuva (po 1 šventę) turi 6 valstybės – Airija, Italija, Ispanija, Portugalija, Slovėnija ir Šveicarija;
• Po 2 šventes turi 12 valstybių – Didžioji Britanija, Bulgarija, Kroatija, Malta, Latvija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija;
• Po 3 šventes turi 7 valstybės – Belgija, Danija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija;
• Po 4 šventes turi 6 valstybės – Andora, Austrija, Graikija, Islandija, Lichtenšteinas, Monakas;
• 5 šventes turi

Daug valstybių su savaitgaliu niekada nesutampančioms šventėms yra suteikusios ir kitokį statusą, kurio Lietuva neturi – neoficialios valstybinės šventės, regioninės šventės (įteisintos daugumoje šalies regionų). Susumavus visas su savaitgaliu niekada nesutampančias šventes (oficialias, neoficialias, regionų) paaiškėja, kad dauguma valstybių turi po 2-7 su savaitgaliu niekada nesutampančias šventes:

• Tiek pat kaip Lietuva (1 šventę) turi tik 1 valstybė – Slovėnija, o tokių švenčių neturi 2 valstybės – Čekija ir Estija;
• Po 2 šventes turi 12 valstybių – Airija, Didžioji Britanija, Bulgarija, Italija, Kroatija, Lenkija, Malta, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Vengrija;
• Po 3 šventes turi 3 valstybės – Belgija, Danija, Latvija;
• Po 4 šventes turi 10 valstybių – Graikija, Islandija, Ispanija, Kipras, Liuksemburgas, Monakas, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija Švedija;
• Po 5 šventes turi 3 valstybės – Austrija, Norvegija, Vokietija;
• 6 šventes turi Lichtenšteinas;
• Po 7 šventes turi 2 valstybių – Andora, Šveicarija.

Nuolatinis švenčių sutapimas su pirmadieniu, ketvirtadieniu ar penktadieniu lemia, kad realus nedarbo dienų per šventes skaičius yra kitoks, negu bendras švenčių dienų skaičius, nes kai kurios šventės tam tikrais metais sutampa su savaitgaliais. Nors Lietuva turi 15 oficialių švenčių, tačiau 2014 m. realių nedarbo dienų per šventes buvo tik 10 dienų: kaip minėta, 3 šventės visuomet yra sekmadieniais, o 2 šventės (vasario 16 d. ir lapkričio 1 d.) sutapo su savaitgaliu. Palyginkime, koks realus nedarbo dienų per šventes skaičius 2014 m. buvo kitose Europos valstybėse (įskaitant oficialias, neoficialias, regionines šventes ir pusiau šventes):

• Daugiau už Lietuvą nedarbo dienų per šventes turėjo 23 valstybės – Lichtenšteinas (19), Kipras (17), Andora ir Šveicarija (po 16), Ispanija (15), Austrija, Italija, Islandija, Švedija ir Vokietija (po 14), Bulgarija, Malta ir Slovakija (po 13), Čekija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Monakas ir Prancūzija (po 12), Didžioji Britanija, Estija, Kroatija ir Suomija (po 11);
• Tiek pat, kaip Lietuva (10 dienų), turėjo 3 valstybės – Airija, Rumunija, Slovėnija;
• Mažiau už Lietuvą turėjo 8 valstybės – Belgija, Danija, Lenkija, Norvegija, Portugalija ir Serbija (9), Nyderlandai ir Vengrija (8).

Be to, kai kurios šalys įstatymu nustatė, kad jei švenčių diena sutampa su savaitgaliu, tai po jo sekanti darbo diena yra išeiginė (pvz., tokia tvarka įtvirtinta Latvijoje dėl Latvijos valstybingumą pažyminčių švenčių gegužės 4 d. ir lapkričio 18 d.^[2]).

Atidžiau panagrinėkime, kokias konkrečiai šventes yra įteisinusios kitos valstybės, kokį joms suteikė statusą, ar Lietuva atitinka bendrą kontekstą (išsamiau žr. 2 lentelę).

Beveik visos valstybės (išskyrus Didžiąją Britaniją) turi šalies valstybingumą ar tam tikrus susijusius su valstybės nepriklausomybe įvykius pažyminčias oficialias šventes: po 1 šventę turi 13 valstybių, po 2 šventes – 9 valstybės, po 3 šventes – 7 valstybės (tarp jų ir Lietuva), 4 šventes – Kipras, po 5 šventes – Malta ir Čekija. Kai kuriose valstybėse tai yra neoficiali šventė: po 1 tokią šventę turi Danija ir Monakas (pastarasis papildomai šalia kitos oficialios šventės), 3 šventes – Austrija. Kipre šalia oficialių 4-ių oficialių valstybingumo švenčių papildomai yra dar 1 regioninė valstybingumo šventė.

Antifašistinė, paliaubų ar karo veteranų diena kaip oficiali šventė švenčiama 5-iose valstybėse (Lietuvoje tokios šventės nėra).

Gegužės 1-oji kaip oficiali šventė švenčiama 28-iose valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), o Serbijoje ir Slovėnijoje – net 2 dienas (gegužės 1-2 d.). Kaip regioninė šventė Gegužės 1-oji švenčiama Šveicarijoje.

Didžiausią dalį švenčių visose valstybėse sudaro kalendorinės ir(ar) religinės šventės:

• Naujuosius Metus sausio 1 d. kaip oficialią šventę švenčia visos valstybės, o Rumunija, Serbija, Šveicarija, Didžioji Britanija – net po dvi dienas (sausio 1-2 d.).
• Tris karalius sausio 6 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficialią šventę švenčia 12 valstybių, dar 2-jose valstybėse tai yra savivaldos regiono oficiali šventė. Šventės išvakarės sausio 5 d. yra pusiau šventė Švedijoje.
• Užgavėnės (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip neoficiali šventė švenčiama Andoroje, Lichtenšteine ir Portugalijoje, kaip regioninė – Italijoje ir Šveicarijoje. Užgavėnių išvakarės – Švarusis pirmadienis – kaip oficiali šventė švenčiama Graikijoje, Andoroje ir Kipre, o kaip regioninė – Vokietijoje ir Šveicarijoje.
• Juozapinės (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė kovo 19 d. švenčiama Maltoje, kaip neoficiali – Lichtenšteine, kaip regioninė – Austrijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje.
• Didysis ketvirtadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje, kaip neoficiali – Andoroje, kaip regioninė – Ispanijoje.
• Didysis penktadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama 18-oje šalių, kaip neoficiali – 4-iose šalyse, kaip regioninė – 3-jose.
• Didysis šeštadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama Danijoje ir Serbijoje, kaip neoficiali – Andoroje, kaip pusiau šventė – Švedijoje.
• Velykų sekmadienis kaip oficiali šventė švenčiama 20-yje šalių (taip pat Lietuvoje), kaip neoficiali šventė – 13-oje šalių, kaip regioninė – Vokietijoje ir Kipre.
• Velykų pirmadienis kaip oficiali šventė švenčiama 30-yje šalių (taip pat Lietuvoje), kaip neoficiali – Maltoje, kaip regioninė – Ispanijoje ir Šveicarijoje. Kipre net 3-ioji Velykų diena (antradienis) yra kaip neoficiali valstybinė šventė.
• Jurginės (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama Bulgarijoje gegužės 5-6 d., kaip regioninė šventė gegužės 6 d. – Ispanijoje ir Šveicarijoje.
• Šeštinių ketvirtadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama 12-oje šalių, kaip neoficiali – Andoroje.
• Sekminių sekmadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama 11-oje šalių, kaip neoficiali – taip pat 11-oje šalių, kaip regioninė – Vokietijoje ir Kipre. Švedijoje Sekminių išvakarių diena yra pusiau šventė (dirbama iki vidurdienio).
• Sekminių pirmadienis (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama 15-oje šalių, kaip neoficiali – Kipre, kaip regioninė – Italijoje ir Šveicarijoje.
• Vidurvasaris kaip oficiali šventė švenčiama 5-iose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje kaip Rasos-Joninių šventė), kaip neoficiali – 3-jose, kaip regioninė – taip pat 3-jose šalyse.
• Petrinės birželio 29 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama Maltoje, kaip regioninė – Šveicarijoje.
• Žolinė rugpjūčio 15 d. kaip oficiali šventė švenčiama 19-oje šalių, kaip regioninė – Vokietijoje ir Šveicarijoje.
• Visų Šventųjų diena lapkričio 1 d. kaip oficiali šventė švenčiama 17-oje šalių (taip pat ir Lietuvoje), kaip neoficiali – Maltoje ir Bulgarijoje, kaip regioninė – Vokietijoje ir Šveicarijoje.
• Vėlinės lapkričio 2 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip neoficiali šventė švenčiama Maltoje, Austrijoje ir Liuksemburge, panašią reikšmę turi Vokietija neoficialiai švenčiama Atminties diena (lapkričio 16 d. ), Nyderlanduose – Mirusiųjų minėjimo diena (gegužės 4 d.).
• Šv. Andriejaus diena lapkričio 30 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) yra oficiali šventė Rumunijoje.
• Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė gruodžio 8 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama 8-iose šalyse, kaip regioninė – Šveicarijoje.
• Kūčios gruodžio 24 d. kaip oficiali šventė švenčiama 6-iose valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), kaip neoficiali – 5-iose, kaip regioninė – Kipre, kaip pusiau šventė – Islandijoje, Austrijoje.
• Kalėdų 1-oji diena kaip oficiali šventė švenčiama visose tyrinėtose 35-iose valstybėse.
• Kalėdų 2-oji diena kaip oficiali šventė švenčiama 26-iose valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), kaip neoficiali – Maltoje, kaip regioninė – Prancūzijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje.
• Naujųjų Metų išvakarės gruodžio 31 d. (Lietuvoje šios šventės nėra) kaip oficiali šventė švenčiama Latvijoje, kaip neoficiali – Andoroje, Lichtenšteine ir Švedijoje, kaip pusiau šventė – Islandijoje, Austrijoje ir Estijoje.

Lietuvoje iš tradicinių kalendorinių ir(ar) religinių švenčių kaip švenčių dienos įteisinta: Naujieji Metai, Velykų sekmadienis ir pirmadienis, Rasos (Joninės), Žolinė, Visų Šventųjų diena, Kūčios, Kalėdų 1-oji ir 2-oji diena – iš šių švenčių mažiausiai žmonių švenčiamos ir silpniausiomis tradicijomis pasižymi Žolinės.

Tuo tarpu į švenčių sąrašą vis dar neįtraukiamos Vėlinės, išsaugojusi itin archajiškas ir stiprias tradicijas Lietuvoje. Kitos senomis mūsų krašto tradicijomis pasižyminčios kalendorinės šventės (turinčios nedarbo dienos statusą daugelyje kitų Europos valstybių) Lietuvoje nepatenka ne tik į oficialių švenčių, bet ir į atmintinų dienų sąrašus: tai Trys Karaliai, Užgavėnės, Didysis penktadienis, Sekminių sekmadienis ir pirmadienis.

Lietuvoje nėra bankų dienos kaip oficialios šventės, kuri švenčiama pirmadieniais Airijoje (3 dienos), Didžiojoje Britanijoje (2 dienos) ir Islandijoje (Prekybos diena rugpjūtį), o kitose valstybėse sutapatinama su kalendorinėmis šventėmis (Velykomis, Kūčiomis ir pan.) – Austrijoje, Maltoje ir Liuksemburge (po 2 dienas), Lichtenšteine (7 dienos, 8-oji nesutampa su kalendorine švente).

Daug šalių turi kitas specifines šventes, kurios gali turėti ir oficialios šventės statusą, ir neoficialios, ir regioninės, ir pusiau šventės statusą. Pavyzdžiui, kaip oficiali šventė Čekijoje ir Slovakijoje švenčiama Šv. Kirilo diena (liepos 5 d.), Austrijoje – Šv. Florijono diena (gegužės 5 d.), Islandijoje – Vasaros diena (balandžio 24 d.) ir t.t. (išsamiau žr. 2 lentelę).

Lietuva vienintelė iš visų tyrinėtų valstybių suteikė oficialios švenčių dienos statusą Motinos dienai ir Tėvo dienai. Kitose valstybėse Motinos diena (dažniau) ir Tėvo diena (rečiau) yra kaip atmintinos dienos, o Latvija Motinos dienai yra suteikusi neoficialios šventės statusą. Pažymėtina, kad tiek Motinos, tiek Tėvo diena dažniausiai yra praleidžiamos nurodant Lietuvos oficialias šventes daugelyje tarptautinių tinklapių apie šventes Europoje, apsiribojama vien kitomis 13 švenčių. Tuo remiantis pagal oficialių švenčių skaičių Lietuva patenka maždaug į sąrašo vidurį: už ją mažiau oficialių švenčių turi tik 19 tyrinėtų valstybių, o ne 31 valstybė, kaip minėta anksčiau.

Išvados

Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičių palyginti gana sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir įvairesnio statuso šventes, kurių metu nedirbama (neoficiali šventė šalia oficialios, bankų šventė, oficiali švenčių diena savivaldos regione, pusiau švenčių diena).

Skaičiuojant vien oficialios šventės statusą turinčių švenčių kiekį, Lietuva akivaizdžiai yra pirmaujančiųjų sąraše – įteisinta net 15 oficialių švenčių (tiek pat turi dar 2 valstybės, daugiau švenčių – 1 valstybė). Tačiau prie oficialių švenčių skaičiaus pridėjus neoficialias šventes, už Lietuvą daugiau švenčių turi 8 valstybės, tiek pat – 4, mažiau už Lietuvą – 8 valstybės. Pridėjus prie oficialių ir neoficialių švenčių daugumoje valstybės regionų įteisintas oficialias šventes bei pusiau šventes, Lietuva atsiduria sąrašo viduryje: daugiau už Lietuvą švenčių turi 14 valstybių, tiek pat – 4, mažiau – 16 valstybių.

Be to, Lietuva vienintelė net 3 oficialias švenčių dienas sutapatino su sekmadieniais, kai 13-oje kitų Europos šalių oficiali šventė nėra tapatinama su sekmadieniu, 9-iose šalyse – su 1 sekmadieniu, 12-oje šalių – su 2 sekmadieniais. Daugumoje kitų Europos šalių oficialios šventės statusas suteikiamas toms dienoms, kurios niekada nesutampa su savaitgaliu. Atmetus su savaitgaliais nuolat sutapatintas šventes, Lietuva turėtų tik 12 švenčių dienų ir pagal jų skaičių atsidurtų arčiau sąrašo pabaigos: daugiau už Lietuvą švenčių turi 18 valstybių, tiek pat – 5 valstybės, mažiau – 11 valstybių.

Kita vertus, Lietuva turi tik 1 oficialią šventę, kuri visuomet yra kitą savaitės dieną (pirmadienį, ketvirtadienį, penktadienį), kai kitos Europos šalys tokių švenčių dažniausiai turi daugiau: po 2-5, o susumavus visas su savaitgaliu niekada nesutampančias šventes (oficialias, neoficialias, regionų) paaiškėja, kad dauguma valstybių turi po 2-7 su savaitgaliu niekada nesutampančias šventes. Nuolatinis švenčių sutapimas su pirmadieniu, ketvirtadieniu ar penktadieniu lemia, kad realus nedarbo dienų per šventes skaičius yra labiau garantuotas.

Realus bendras švenčių dienų skaičius priklauso nuo to, kiek konkrečiai švenčių tam tikrais metais nesutapo su savaitgaliais. Pagal šį požymį Lietuva 2014 m. realių nedarbo dienų turėjo tik 10 švenčių dienų, kai daugiau už Lietuvą realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Taigi, Lietuva priskirtina prie tų Europos šalių, kurios turi santykinai nedaug nedarbo dienų per šventes.

Tam tikros tendencijos pastebimos lyginant ir valstybių pasirinkimą, kokioms dienoms suteiktas nedarbo per šventes statusas. Beveik visos valstybės (išskyrus Didžiąją Britaniją) turi šalies valstybingumą ar tam tikrus su valstybės nepriklausomybe susijusius įvykius pažyminčias oficialias šventes: po 1 šventę turi 13 valstybių, po 2 šventes – 9 valstybės, po 3 šventes – 7 valstybės (tarp jų ir Lietuva), 4 šventes – 1 valstybė, po 5 šventes – 2 valstybės. Didžiausią dalį švenčių visose valstybėse sudaro kalendorinės ir(ar) religinės šventės, iš kurių populiariausios – Naujieji Metai, Didysis penktadienis, Velykų sekmadienis, Velykų pirmadienis, Sekminių pirmadienis, Žolinė, Visų Šventųjų diena, Kalėdų 1-oji ir 2-oji dienos. Gegužės 1-oji kaip oficiali šventė švenčiama 28-iose valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), o Serbijoje ir Slovėnijoje – net 2 dienas (gegužės 1-2 d.).

Daug šalių turi savo specifines šventes (jos gali turėti ir oficialios šventės statusą, ir neoficialios, ir regioninės, ir pusiau šventės statusą). Tuo tarpu į Lietuvos švenčių sąrašą vis dar neįtraukiamos Vėlinės, išsaugojusi itin archajiškas ir stiprias tradicijas Lietuvoje. Kitos senomis mūsų krašto tradicijomis pasižyminčios kalendorinės šventės (turinčios nedarbo dienos statusą daugelyje kitų Europos valstybių) Lietuvoje nepatenka ne tik į oficialių švenčių, bet ir į atmintinų dienų sąrašus: tai Trys Karaliai, Užgavėnės, Didysis penktadienis, Sekminių sekmadienis ir pirmadienis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva vienintelė iš visų tyrinėtų valstybių suteikė oficialios švenčių dienos statusą Motinos dienai ir Tėvo dienai, tačiau šios dienos dažniausiai praleidžiamos nurodant Lietuvos oficialias šventes daugelyje tarptautinių tinklapių apie šventes Europoje, apsiribojama vien kitomis 13 švenčių (tuo remiantis pagal oficialių švenčių skaičių Lietuva patenka maždaug į sąrašo vidurį: mažiau oficialių švenčių turi tik 19, o ne 31 valstybė).

1 lentelė

2 lentelė