Ketvirtadienį, kovo 26 d., trijų lietuvių lakūnų akrobatų delegacija lankėsi Vokietijoje. Jie susitiko su šiuolaikiškų aukščiausios klasės akrobatinių lėktuvų „Extra“ lėktuvų gamintoju ir gamyklos įkūrėju Valteriu Ekstra (Walter Extra).
Penktadienį, kovo 27 d., po pusiaunakčio, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste du parskridusieji delegatai, tai yra, Vytautas Galvonas, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas, ir Antanas Marčiukaitis, Kauno aeroklubo Tarybos pirmininkas, sutiko pasidalyti gerąją naujieną su visuomene. Sutartyje su minėtuoju gamintoju numatyta aukščiausios klasės akrobatinio lėktuvo „Extra 330 SC“ gamyba.
Rita Eriksonienė (R.E.) Ši diena Jūsų gyvenimą apvertė aukštyn kojom? Pasirašėte sutartį su Vokietijos lėktuvų „Extra“ gamintoju ir planuojate Lietuvos rinktinei pagaminti naujutėlaitę „Extrą“. Prašom pakomentuoti, koks tai lėktuvas, kada pamatysime jį Lietuvoje ir kiek jis kainuos? Taip pat noriu išgirsti apie sutarties pasirašymą ir jos sąlygas.
Antanas Marčiukaitis (A.M.) Lėktuvas užsakytas geras. Ir ne mūsų gyvenimą atvertė ši diena, bet visų akrobatinio skraidymo pilotų Lietuvoje dabar gyvenimas bus apverstas. Prasidės skaičiavimas iki komandos „sulipdymo“, treniruotės ir dalyvavimo aukščiausio lygio akrobatinio skraidymo varžybose, t.y. Europos ir pasaulio čempionatuose. Taip pat pagyvės šio sporto populiarinimas visuose Lietuvos renginiuose. Manau, tas lėktuvas atsiras, jeigu viskas vyks pagal grafiką, liepos pabaigoje. Ir šiemet jau galėsime pradėti skraidyti.
Vytautas Galvonas (V.G.) Mums taip pat ši diena džiaugsminga ir netikėta, kadangi sužinojome, kad gamykloje yra laisva vieta gaminti lėktuvą būtent liepos mėn. Nors planavome vėlesniu laikotarpiu gauti tą lėktuvą. Buvo aptartos sąlygos. Pasirašyta sutartis. Esu dėkingas Antanui, kaip lakūnui profesionalui, kuris išmano labai daug techninių dalykų. Taip pat mums padėjo Arūnas Zakaras, kuris pats atskrido į gamyklą nuosavu lėktuvu. Jis laisvai kalba vokiškai. Arūno vertėjavimas buvo puikus ir jo verslumo savybės padėjo mums nusiderėti lėktuvo kainą. Pasirašėme sutartį gana geromis sąlygomis ir laiko, ir kainos prasme. Kas dar įdomiausia? Toks širdį virpinantis dalykas dar buvo, kad gamykloje dėl mūsų skambėjo varpas. Paprastai, kai užsakomas kokios nors šalies lėktuvas, suskamba varpas, pranešdamas visiems gamyklos darbuotojams, kad yra užsakytas naujas lėktuvas.
R.E. Pagrindinis lėktuvo „Extra“ dizaineris ir kompanijos steigėjas yra Valteris Ekstra (Walter Extra). Jis savo tinklapyje rašo: „Aš pats skraidau. Kiekvieną kartą, kai lipu į kabiną, turiu įsitikinti, kad orlaivis, kuriuo skrendu yra geriausiai suprojektuotas, kad tai – novatoriškiausios inžinerijos produktas. Štai, todėl aš įdedu visą širdį, protą ir sielą, kad kiekvienas lėktuvas, skraidinantis mano vardą, būtų pats geriausias, koks jis tik gali būti…“ Taigi, ar asmeniškai bendravote su šiuo romantišku ponu Valteriu Ekstra? Jei taip, klausiu, kaip liaudyje įprasta: kas jis per paukštis tas Valteris Ekstra?
A.M. Lakūnas. Akrobatinio skraidymo lakūnas. Bendrauti su juo nėra sunku. Tai – paprastas žmogus. Visas gyvenimas jo paskirtas akrobatiniam lėktuvui kurti ir jam tobulinti. Dabar jis gamindamas kiekvieną lėktuvą pats ir apskraido. Mes gausime taip pat lėktuvą su jo asmenišku apskraidymo įrašu. Labai šiltas ir malonus tas žmogus.
V.G. Be abejo, teko bendrauti su Valteriu Ekstra. Aš taip pat nustebau. Žinant jo pasiekimus tiek sporte, tiek gamyboje, dabar galima drąsiai sakyti – jo akrobatiniai lėktuvai yra vieni geriausių pasaulyje. Jo paprastumas savotiškai visus sužavėjo. Kai tas žmogus priėjo prie mūsų, nedvejodami pasisveikinome, „persimetėme“ keliais žodžiais. Prisiminimui nusifotografavome. Nors sutartį pasirašėme ne su juo, o su vykdančiuoju direktoriumi Kristianu Hoheimu (Christian Hochheim), kuris irgi labai maloniai nustebino. Visi lėktuvų gamyboje dirbantys žmonės buvo malonūs bendrauti.
R.E. Kokia yra ta apvali sumelė, numatyta lėktuvui, ir kur tokius pinigus gausite? Ar kreipsitės lėšų į Lietuvos valdžios atstovus?
V.G. Kur pinigus gausime? (Šypsosi) Pinigus bandysime užsidirbti. Užsidirbti vienokiais ar kitokiais būdais lakūnai gali reklamuodami tarptautines kompanijas ir tarptautinių kompanijų prekinius ženklus. Manau, sudarysime ilgalaikius kontraktus, nes šis lėktuvas yra ne vieneriems metams. Mėginsime kreiptis ir į valdžios institucijas. Vis dėl to valdžia turėtų suprasti, kad mūsų sportas yra labai brangus. O Lietuvoje akrobatinis skraidymas turi senas tradicijas. Lietuvos lakūnai akrobatai pasaulyje buvo vieni iš vedančiųjų. Ilgą laiką buvome ir vieni iš pirmaujančiųjų. Paskutiniaisiais metais, kai neturime lėktuvo, negalime išsiveržti į pirmąsias gretas, nors 2014 metais Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotai Pietų Afrikos Respublikoje užėmė aukštą – antrą komandinę vietą. O mūsų pilotas Žilvinas Lidžius laisvojoje programoje užėmė pirmąją vietą ir iškovojo aukso medalį. Lietuvos vėliava buvo pakilusi virš Pietų Afrikos Respublikos postamentų.
R.E. Kas jau šią vasarą iš sportininkų gali tikėtis įsėsti į naująją „Extrą“ ir galbūt ne tik apsukti keletą suktukinių statinių, bet ir dalyvauti kuriame nors iš čempionatų?
V.G. Mes turime senas gilias tradicijas. Galbūt mes kiek nors ir „apsamanojome“ neturėdami technikos. Atstatyti savo gabumus turės keletas sportininkų – komanda.
R.E. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos sportininkai tam tikra prasme gyvuoja iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ( t.y. valstybės biudžeto) lėšų, kurios gaunamos iš vadinamojo 1 proc. už alkoholinius gėrimus ir tabaką bei 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, kuris federacijos prezidentui Vytautui Galvonui yra neprastai pažįstamas. Prezidente, prašom pakomentuoti ar palyginti tą gaunamą finansavimą.
V.G. Šie mokesčiai man tikrai labai gerai žinomi. (Juokiasi.) Kadangi teko dirbti ministerijoje ir dėl to savotiškai nukentėti. Jeigu palygintume tas lėšas, kurios skirtos šiais metais – 5,8 milijonų eurų 304 projektams (jeigu tiksliai atsimenu), tai daugiausiai gavo Krepšinio federacija – virš pusės milijono eurų. Mūsų Lietuvos aeroklubas gavo 173 tūkst. eurų, kurie išdalinti dvylikai vadinamųjų skraidančių federacijų. Akrobatinis sportas, kuris kultivuojamas trijuose aerodromuose, tai yra, Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklube, Kauno aeroklube bei Alytaus aeroklube gavo „net“ (šypsosi) 21 tūkst. eurų. Palyginimui, nesakydamas, kiek tas naujas lėktuvas kainuoja, galiu tik paminėti, kad mums prireiktų kokių 20 metų su tais federacijos pinigais, gaunamais per Kūno kultūros ir sporto departamentą, kad jį atpirktume. Arba reikėtų, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, pradedant vaiku, rūkytų ar žaistų azartinius lošimus, dėl kurių aš buvau kategoriškai priešiškas, dirbdamas ministerijoje.
