Kovo 22 d., tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę vandens dieną. Ją paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų.
Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje.
Mūsų šalis yra turtinga gėlo vandens išteklių. Esame bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Geriamasis vanduo išgaunamas iš devyniolikos arčiau ar giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių. Centralizuotas šio vandens tiekimo sistemas turi ne tik didieji miestai ir rajonų centrai, bet ir daugelis miestelių bei kaimo gyvenviečių.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, šalyje yra 1304 gėlo geriamojo požeminio vandens ir 37 mineralinio vandens vandenvietės. Pernai iš žemės gelmių buvo paimta daugiau kaip 132 mln. kubinių metrų (vidutiniškai 362 633 kub. m per dieną) gėlo geriamojo vandens ir daugiau kaip 140 tūkst. kub. m mineralinio vandens, naudojamo gerti ir sveikatinimo procedūroms. Požeminio vandens šalyje pernai išgauta 2 proc. daugiau nei 2013 metais.
Nors Lietuva ir turi gausius požeminio vandens išteklius, siekiama geresnės geriamojo vandens kokybės. Jo cheminei sudėčiai įtakos turi šalies geologinė sąranga, todėl natūralioje aplinkoje susiformavęs požeminis vanduo dažnai yra geležingas, jame daug mangano ar amonio junginių. Nors tai nekenkia sveikatai, bet prastina vandens kokybę.
Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. šalies upių ir apie 50 proc. ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos – didelių nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracijų.
Vandens telkinių būklė turėtų labai pagerėti, įgyvendinus šiuo metu rengiamus visų keturių šalies upių baseinų rajonų valdymo 2015–2021 m. planus ir numatytas priemones.
