Šylant orams tai vienur, tai kitur jau kyla pernykštės žolės gaisrai. Nors dar nėra palankių sąlygų, šiemet Lietuvos ugniagesiai jau 28 kartus skubėjo gesinti uždegtos žolės. Dėl degančios žolės milžiniškus nuostolius patyria gamta. Žūsta vabzdžiai, paukščiai ir gyvūnai, padidėja oro tarša. Neretai nukečia ar žūsta ir žmonės. Siekiant išvengti žolės gaisrų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja patikrinimus. Jų tikslas išsiaiškinti ir nubausti padegėjus.
Už žolės, nukirstų medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, piliečiams gresia baudos nuo 28 iki 231 eur, o pareigūnams – nuo 57 iki 289 eur. Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eur, o pareigūnai – nuo 115 iki 347 eur baudomis. Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlus miško gaisrą arba jo išplytimą, piliečiui gresia bauda nuo 579 iki 1158 eur, o pareigūnui – nuo 1158 iki 2316 eur. Už vaikų padarytas veikas atsako jų tėvai.
Be baudų, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri skaičiuojama priklausomai nuo gaisro nuniokotos teritorijos ir gali siekti nuo 100 iki keliolikos tūkstančių eurų.
Vien Šiaulių mieste ir rajone 2014 m. žolė degė 234 kartus. Lietuvos ugniagesiai degančios žolės ir ražienų vyko gesinti 4068 kartus (2013 m. – 2824). Ugnis nusiaubė 10 tūkst. hektarų pievų, ražienų ir pamiškių. Dėl pernykštės žolės deginimo kilo beveik 100 miško gaisrų ir užsidegė 6 durpynai. Žmonių žūčių 2014 m. buvo išvengta (2013m. žuvo 1), tačiau nukentėjo 6 žmonės.
Pastebėję degančią žolę, pasistenkite ją užgesinti. Jie matote, kad to padaryti nepajėgsite, arba gaisras jau išplitęs nedelsiant praneškite ugniagesiams bendruoju pagalbos telefonu 112.
