Sausio 13 d. Europos Parlamentas (EP) pritarė sprendimui iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas, suteikiančias galimybes valstybėms narėms savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą. Europos Sąjungos šalims atvertas savarankiško apsisprendimo kelias.
Prieš šią direktyvą balsavęs Europos parlamentaras Bronis Ropė atkreipė dėmesį: „Akivaizdu, kad po direktyvos pakeitimo daugelio Europos Sąjungos parlamentai imsis svarstyti šį klausimą. Susidaro įspūdis, kad sprendimai bus įvairūs. Kai viena šalis uždraudžia pas save auginti GMO, tačiau kaimyninė šalis ima auginti naujas GMO veisles, atsiranda genetinės taršos per sienas galimybė. Galutiniame variante ši direktyva tapo per silpna, kad iš tikrųjų galėtų deramai apsaugoti mus nuo galimos genetinės taršos. Todėl Lietuva turi priimti skubius sprendimus, kad užtikrintų mūsų šalies aukštos žemės ūkio produkcijos kokybę ir vartotojų sveikatą.“
Kyla abejonės, kad šis EP sprendimas atvers kelius biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, nes, kaip teigiama Direktyvoje, prieš priimant sprendimą savo nuomonę turės teisę pareikšti ir šias kultūras auginančios įmonės, Nesunku nuspėti kokia bus jų nuomonė. Todėl būtina kuo skubiau suburti ekspertus ir kartu parengti būtinus teisės aktus, uždraudžiančius GMO patekimą į Lietuvos teritoriją bet kokiu pavidalu. Privalome elgtis labai atsakingai kad apsaugotumėme Lietuvos vartotojus.
Apie galimą GMO žalą ne kartą yra kalbėję mokslininkai ir ekspertai. 2013 m. balandžio 11 d. Seime buvo priimta mano parengta rezoliucija „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, kurioje buvo siūloma Vyriausybei paskelbti principinę poziciją dėl GMO ribojimo, kaip vieną iš pagrindinių sveikatos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos tikslų. Šiuo Seimo nutarimu raginome Vyriausybę parengti teisinius pagrindus (ženklinimo, kontrolės taisykles), sudarant prielaidas gyvūninio maisto (pienas, kiaušiniai, mėsa, žuvis) gamintojams savo noru ženklinti produkciją ženklu „Išauginta be GMO“, skatinti Lietuvos žemdirbius auginti kuo daugiau genetiškai nemodifikuotų sojų bei kitų baltyminių kultūrų, skatinti Lietuvos gamintojus atsisakyti pašarų, kuriuose yra GMO, importo ir naudojimo, keičiant juos genetiškai nemodifikuotais pašarais, nuolat informuoti Lietuvos gyventojus apie sveikos gyvensenos ir sveiko maisto privalumus ir t.t.
EP priimtas sprendimas, iš dalies keičiantis Direktyvos nuostatas, paskatino Seimo pavasario sesijos metu grįžti prie šios temos, pasidomėti kaip įgyvendinama Seimo priimta rezoliucija „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“ bei kviesti suinteresuotus asmenis diskusijai ir galimai reikiamų teisės aktų kūrimui.
Pritariu Seimo narės nuostatoms, tačiau kovoti, kad Lietuvos vartotojai būtų apsaugoti nuo GMO, privalo Seimo nariai. Siekiant, kad nebūtų išmarinta tauta, būtina priimti atitinkamus teisės aktus ir informuoti rinkėjus kas padaryta. Šiais opiais klausimais jau seniai reikėjo papildyti teisinę bazę, tačiau pas mus vis laukiama kokios nors ES rezoliucijos. Valdžios keičia viena kitą, tačiau “kvapo ir proto” pakanka tik ketveriems metams, nes savos strategijos, kaip Lietuva gyvens artimiausius 10, 20 metų į priekį, mes neturime, kaip beje, nėra ir parlamentinės kontrolės.
Norint atsikratyti GMO būtina įrodyti, jog galime gyventi be jo. Šiai dienai keliamas klausimas ar tai sveika, bet pamirštama paklausti ar apskritai to reikia.
Maisto pakanka, jis tieiog kreivai paskirstomas (vien tik Lietuvoje išmetama apie 500 tūkst tonų maisto), todėl kovoje argumentas apie maisto trūkumą turi būti atmetamas iškarto.
labai geras komentaras.
Stiprybes. Labai labai tikiuosi kad sis brudas i Lietuva nepraeis. Sekmes ir stiprybes
Ir dar, netingime, judinam šiknas, šviečiamės, tobulėjam ir žiūrime žiūrime žiūrime 1val.50min filmą apie Monsanto :
youtube.com/watch?v=4wQaQLFJFXk
1. Monsanto atsisako mokėti kompensacijas Vietnamo karo veteranams ir nukentėjusiems
2. Monsanto pralaimėjo bylą Prancūzijoje dėl melagingos Raundapo reklamos
3. Mokesčių mokėtojai moka mokesčius Monsanto kompanijai už trečiojo pasaulio nuodijimą
4. Monsanto supirkinėja vandens tiekimo sistemas
5. Monsanto kelia bylas ūkininkams, kurie naudoja organinius pasėlius
6. Monsanto žlugdo ūkininkus, kurie nenaudoja Monsanto cheminių preparatų
7. Monsanto blokuoja šalių valdžios sprendimus ir daro neteisėtą įtaką
8. GMO pasėliai nėra atsparūs ligoms
9. GMO produktai išleidžiami į rinką nepatikrinti.
10. Monsanto produktai teršia gamtą ir žaloja žmonių sveikatą
11. GMO pasėlių naudojimas – tai žmonijos kalėjimas
12. GMO produktų ženklinimas.
Valgiaraščiuose GMO produktai vis dar nėra žymimi.
Visą straipsnį pasiskaitom čia:
sarmatas.lt/04/faktai-kuriu-monsanto-nenoretu-atskleisti-tau
seimūnai privalo padaryti bent vieną gerą darbą per savo gyvenimą dėl tautos : uždrausti GMO