Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Specialistai teigia, kad šiuo metu tinkamas laikas pasirūpinti savo būsto finansavimu. Abejojama, ar ateityje bus palankesnės sąlygos nei dabar.

Pastebimos tendencijos, kad žmonės, planuodami savo namo statybas, daugiau investuoja į statybines medžiagas, nes mano, kad jos brangs, tačiau situacija gali būti kitokia. Prognozuojama, kad brangs būtent darbo jėga. „Mano nuomone, ateinantį statybų sezoną darbo jėga gali pabrangti net 20–30 proc. Kainos kils, nes dirbančiųjų statybų sektoriuje lūkesčiai didės. 2014 metų patirtis parodė, kad rinkoje pastebimas profesionalų trūkumas ir keičiasi žmonių požiūris į kokybę – kartelė kyla aukštyn. Kartais brangiau yra pigiau. Be to, pastebima, kad darbuotojai, anksčiau dirbę užsienio statybų sektoriuje, grįžta atgal į Lietuvą. Užsienio patirtis ir kainos taip pat turės paveiks lūkesčius“, – dalijasi savo pastebėjimais projektavimo ir statybos įmonių grupės vadovas Rokas Radvilavičius. O štai statybinės medžiagos, kurios taip graibstomos šiuo metu, gali pabrangti nuo 5 iki 10 proc. Ne iš karto po Naujųjų, bet ateinančiais metais.

Pasak R. Radvilavičiaus, jei nekilnojamojo turto rinka plėsis, bus mąstoma ir apie darbo jėgos importą iš Ukrainos bei kitų – Europos sąjungos šalių. Kai kurios Lietuvos statybų bendrovės rūpinasi darbo jėgos importu iš užsienio jau dabar, nes jaučiamas specialistų trūkumas. Jei kas planuoja statyti būstą, patariama nedelsti. Tiesa, daugelis žmonių rudens sezoną suskubo imtis veiksmų bei planuoti savo namo statybas, kadangi bankai finansuoja būsto įsigijimą iki 85 proc., – tačiau čia reikia nepamiršti, kad žmogus, norintis statyti namą, turi turėti ir savo lėšų (15 proc.), kurių reikia bent jau pačiai namo „dėžutei“ pastatyti. t. y. apie 100 000 lt.

Pataria nelaukti

Dominykas Tomaševičius, Nekilnojamojo turto kompanijos vadovaujantis partneris, pasakojo, kad didžioji dalis pirkėjų nekilnojamą turtą aktyviai pirko šių metų viduryje, kuomet žiniasklaidoje vis dažniau pasirodydavo įrašų apie euro įvedimo įtaką NT kainoms. Daug žmonių į tai reagavo emociškai ir skubėjo pirkti, mažai laiko skirdami objekto tikrajai vertei nustatyti. Išaugo pirkėjų skaičius, kurie savo investicijas perkeitė iš indėlių, vertybinių popierių į NT. Šiuo metu tokio aktyvaus pirkėjų sujudimo, koks jis buvo metų viduryje, nėra. Tikėtina, dėl paklausos sumažėjimo pardavėjai peržiūrės parduodamo turto kainas ir bus labiau linkę derėtis. Euro įvedimo veiksnys įtakos ženkliai didėti NT paklausai neturės, tačiau dėl ateityje didėjančių statybos kaštų, naujo nekilnojamojo turto kainos neturėtų mažėti, todėl vertėtų susimąstyti apie naujos statybos būsto įsigijimą – tam šiuo metu siūlomos palankios sąlygos tiek bankuose, tiek pas plėtotojus.

Komercinių bankų siūlomos palūkanų normos būsto paskoloms gauti šiuo metu yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkis metus, todėl tikėtis, kad šis rodiklis dar labiau susitrauks, būtų naivu.

Perėjimas prie naujos valiutos komerciniams bankams sukels papildomų išlaidų, todėl vėliau šiuos kaštus, tikėtina, bus norima padengti per įkainių didinimą ar naujų įvedimą. Šiuo metu bankai sukalbami. Reikėtų tuo naudotis ir fiksuoti kaštus. Taip pat būtų racionalu atsižvelgti į mažiau populiarų palūkanų fiksavimą. NT pirkėjai to nesureikšmina, renkasi, kas pigiau, neįvertindami rizikos. Einamuoju laikotarpiu kintamųjų palūkanų dalis yra žemumose ir labai tikėtina, kad tendencingai didės. Suradus lūkesčius atitinkantį būstą vertėtų nedelsti ir pasirūpinti planuojamo įsigyti turto finansavimu iš anksto.

Išaugo būstų paskolos

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pasakojo, kad pirmąjį šių metų pusmetį naujų būsto paskolų suma, palyginus su tuo pačiu metu pernai, išaugo 28,3 procentais. Tai rodo, jog žmonės neatidėliojo būsto įsigijimo dėl euro, priešingai, ypač pirmojoje metų pusėje, rinka buvo labai aktyvi. Tam įtakos turėjo ne tik euro įvedimas, bet ir augantys realūs atlyginimai, mažėjantis nedarbas, geresni nekilnojamo turto rinkos perspektyvų vertinimai. Aukštos nuomos pajamos ir žemos palūkanų normos lėmė tai, kad nuomotis būstą yra brangiau nei jį pirkti, nes būsto paskolai sumokama mažiau būsto vertės nei jį nuomojantis. Įsigyti būstą skatino ir maža alternatyvių pelningų investicijų pasiūla. Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje daugiau nei pusė būsto sandorių sudaryta nuosavomis lėšomis. Taigi galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų nusprendė savo santaupas investuoti į nekilnojamą turtą. Dalis gyventojų tiesiog galėjo nuspręsti turimus litus konvertuoti ne į eurus, o į nekilnojamąjį turtą.

Anot Vaivos Šečkutės, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, butų pardavimo sandorių skaičius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose augo ypač sparčiai – 50–70 procentų. Vėliau, kaip ir tikėtasi, rinka kiek nurimo, o trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų lapkričiu, Vilniuje ir Klaipėdoje sandorių skaičius net mažėjo. Trečiąjį šių metų ketvirtį žymiai sumažėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Gyventojai prasčiau vertina savo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, galbūt jaučiasi mažiau saugūs dėl savo darbo vietų.

Vien valiutos pasikeitimas iš litų į eurus neturėtų pakeisti nei statybinių medžiagų, nei darbo jėgos kainų. Dvejojantys, ar imti paskolą būsto statyboms, turėtų gerai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą. Šiuo metu palūkanos yra ypač žemos ir šiame lygyje dar kelis metus išliks (neprognozuojame bazinių palūkanų augimo iki 2017 metų).

Vis tik sprendimo statyti ar įsigyti namą nereikėtų sieti nei su paskolų palūkanomis, nei su sąnaudų augimo prognozėmis – svarbiausia yra šeimos poreikiai, dabartinės finansinės galimybės ir galimi jų pokyčiai ateityje.

Euro įvedimas – ne vienintelis veiksnys

Nekilnojamojo turto kainos visada didėja kasmet stabiliai po kelis procentus, o šiuo metu rinkoje „NT burbulų“ nepastebima, kainos daugmaž yra pagrįstos kaštais ir sprendžiant iš visiems augančio poreikio gyventi geriau – žmonės norės ir galės mokėti brangiau, todėl, esant geroms rinkos sąlygoms įsigyti nekilnojamą turtą, atidėliojimas ateityje kainuoja daugiau. Euro įvedimas kainoms tiesioginės įtakos nepadarys, tačiau psichologiniai veiksniai gali nulemti kainų kilstelėjimą aukštyn.