Lapkričio 8-ąją minima Tarptautinė radiologijos diena (TRD). Šių metų TRD tema – galvos smegenų vaizdinimas ir radiologijos įnašas kovojant su galvos smegenų ligomis.
Ši diena pasirinkta todėl, kad šią dieną 1895 metais Vilhelmas Konradas Rentgenas atrado naują spindulių rūšį, vėliau pavadintą Rentgeno spinduliais.
Kokias galvos smegenų ligas padeda diagnozuoti radiologiniai vaizdai, kokie radiologinės diagnostikos metodai dažniausiai naudojami galvos smegenų vaizdinimui, ir ar pacientų sveikatai pavojingi kai kurie radiologinės diagnostikos metodai?
Į šiuos klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-jo Radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė ir Lietuvos radiologų asociacijos Prezidentė dr. Jūratė Dementavičienė.
Yra daugybė smegenų ligų, kurias remdamiesi radiologiniais tyrimais galime diagnozuoti arba gauti jų gydymui reikalingos papildomos informacijos. Radiologiniai vaizdai ypač naudingi tais atvejais, kai liga pakeičia smegenų audinio struktūrą, pvz. kraujosruva, išemija, navikas ar kt. šie tyrimai yra kertiniai skubios pagalbos reikalaujančių būklių atvejais, tokiais kaip insultas ar trauma, kuomet greita diagnostinė informacija būtina renkantis gydymo taktiką. Svarbu nepamiršti, kad vaizdai turi klinikinę vertę net ir tuomet, kai juose nerandama jokių ligos požymių – tokie duomenys gali būti reikšmingi atskiriant vieną ligą nuo kitos, kurių simptomai yra panašūs.
Šiandien dažniausiai naudojamos technologijos yra Kompiuterinė tomografija (KT) ir Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Kiekviena iš jų turi pranašumų tam tikrose situacijose ir esant skirtingoms ligoms. KT yra pagrindinis metodas skubos sąlygomis, o MRT – standartinis tyrimas vertinant demielinizaciją, navikus, įgimtus pokyčius. Ultragarsinės diagnostikos metodai svarbūs vertinant naujagimių galvos smegenis (nes jų kaukolės skliauto kaulai dar nesukaulėję), taip pat kaklo kraujagysles, aprūpinančias krauju galvos smegenis, ir kaukolės viduje vykstančią kraujotaką.
Pastaruoju metu medicininės diagnostikos tikslais vis dažniau naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Mes dirbame vadovaudamiesi radiacinės saugos institucijų gairėmis ir mus nuolat kontroliuoja atsakingi pareigūnai. Jonizuojančios spinduliuotės dozės, kurias gauna pacientai nuo medicininių įrenginių, yra mažos ir nesukelia žalos. Tačiau bet kuriuo atveju mes vadovaujamės principu „taip mažai, kaip racionaliai įmanoma“. Esame ypač atidūs, kai tiriame vaikus ar nėščiąsias – jonizuojančią spinduliuotę naudojame tik tais atvejais, kai neturime kito pasirinkimo ir tyrimo nauda nusveria galimą žalą.
