Artėjant naujiems mokslo metams, į sudėtingą savo padėtį dėmesį siekia atkreipti šalies mokytojai. Anot jų, traukiasi švietimo finansavimas, mažėja saugumas darbe, blogėja moksleivių ugdymo kokybė.
Tačiau švietimo profesinės sąjungos nesutaria dėl tolesnių savo veiksmų – kol vienos grasina masiniais streikais, kitos džiaugiasi vykstančiomis derybomis: Premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu šiuo metu yra sudaryta derybinė grupė, siekianti iš esmės pakeisti situaciją švietimo srityje.
Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, šiandien dar bent pusė Lietuvos mokytojų nežino kiek turės darbo, pamokų ir koks bus jų atlyginimas, todėl rugsėjo 1-oji sutinkama su prasta nuotaika.
„Visa švietimo bendruomenė yra savotiškoje nežinioje, ir ji išsisklaidys tik tada, kai bus sudaryti ugdymo planai. Tokioje situacijoje kalbėti apie motyvaciją dirbti, motyvaciją atsiduoti mokiniams yra sunku“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Jurgelevičius.
Pasak jo, jau dabar yra praleistas laikas daryti drąsius žingsnius ir šie ar kiti metai yra paskutiniai, kuomet dar galima atlikti laipsniškas reformas, nesukeliant didelio nepasitenkinimo ar socialinio sprogimo.
„Jeigu ne šiemet, tai po metų ar kitų, nieko nedarant arba darant kosmetinius pakeitimus, ateinančioms valdžioms reikės priiminėti labai drastiškus sprendimus, atleidinėti dešimtis tūkstančių pedagogų, nes mokinių skaičius mažėja, turės prasidėti antra mokyklų uždarymo banga ir, aišku, tai tiek visuomenės požiūriu, tiek švietimo požiūriu yra nepageidaujama“, – tvirtina A. Jurgelevičius.
Pradėta mokytojų apklausa dėl streiko
Dar rugpjūčio 21 d. įvykusiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinavimo tarybos ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės posėdžiuose diskutuota apie įvykius po reikalavimų įteikimo Švietimo ir mokslo ministerijai, susitikimus bei susirašinėjimus su valdžios atstovais. Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, viskas rodo, kad į reikalavimus ne tik kad neatsižvelgiama, bet net nesileidžiama į derybas. Nutarta toliau siekti jų įgyvendinimo.
Taip pat priimtas veiksmų planas. Pirmasis žingsnis – šalies mokytojų apklausa dėl streiko. Ji bus vykdoma švietimo įstaigose maždaug dvi savaites, tačiau jau dabar matoma, kad yra daug pritariančių tokiam scenarijui.
Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į Lietuvos švietimo profesinę sąjungą ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinę sąjungą dėl švietimo šakos profesinių sąjungų iškeltų reikalavimų vykdymo ir streiko skelbimo.
Kolegos informuojami apie prisistatymą deryboms dėl kolektyvinės sutarties, apie įteiktus reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai bei pastarosios vengimą įsipareigoti švietimo šakos darbuotojams.
„Neabejojame, jog profesinės sąjungos, atstovaudamos Lietuvos švietimo šakos darbuotojams, privalo susitelkti ir inicijuoti pokyčius bei siekti realaus jų įgyvendinimo. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė palaikė Jūsų inicijuotą mitingą ir aktyviai jame dalyvavo. Kviečiame ir toliau kartu siekti pokyčių švietimo sistemoje ir prisijungti prie Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės bei kartu dalyvauti derybose dėl iškeltų reikalavimų, o deryboms nepavykus – kartu organizuoti nacionalinį šakos streiką“, – rašoma penkių profesinių sąjungų vadovų pasirašytame rašte.
Iškelti reikalavimai iki 2014 m. rugsėjo 1 d.:
- Atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt);
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams;
- Atkurti bazinę mėnesio algą (BMA), buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt);
- Iikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3-7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20-22, 5-8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24-26, o 9-12 klasėse – iki 22-24 mokinių;
- Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį.
- Iki 2015 m. rugsėjo 1d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
LŠĮPS ir LŠPS sprendimo jungtinė atstovybė lauks iki rugsėjo 5 d.
Ne visi sutinka su streiku
Tačiau ne visi sutinka su tokia nuostata, kad pribrendo reikalas streikui.
Anot Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino, akivaizdu, jog šiemetinio biudžeto sandaros pakeisti neįmanoma, todėl streikuoti planuojančių profesinių sąjungų reikalavimai ir terminai yra nerealūs.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje praktiškai vyksta derybos, vyksta darbas, todėl dabar įnešti tokią sumaištį, klaidinti mokytojus, vietoj to, kad būtų siekiama švietimo sistemos pokyčių, yra netikslinga“, – teigia E. Jesinas.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, reaguodamas į aktualias švietimo darbuotojų profesinių sąjungų keliamas problemas, sudarė darbo grupę, kuri ieškos sprendimų, leisiančių pasiekti aukštesnę moksleivių ugdymo kokybę bei sudaryti geresnes mokytojų darbo sąlygas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Darbo grupėje, kuriai vadovaus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, taip pat dirbs Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų atstovai bei socialiniai partneriai.
Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo parengti į pirmąjį posėdį rinksis rugsėjo 3 dieną. Jame taip pat dalyvaus ir Vyriausybės vadovas, atkreipsiantis dėmesį į pagrindines problemas ir darbo grupei keliamus tikslus.
A.Butkevičius žurnalistams trečiadienį sakę, kad nepritaria mokytojų ruošiamam streikui. Jis kalbėjo apie susidariusią nepalankią geopolitinę situaciją ir davė suprasti, kad didesnio švietimo finansavimo nėra ko tikėtis.
nepatogi geopolitinė padėtis yra labai puikus ir palankus pretekstas nukreipti dėmesį nuo keliamos problemos. Išeina taip, kad jei pasaulyje kažkas kariauja, mokinių mokyti nereikia arba užtenka minimalaus mokymo. Taip kad, brangieji pedagogai, motyvacija ir tikslai ugdymo aiškūs – iš kailio nertis neverta, nes atlygis neatitinka mūsų noro tinkamai atlikti savo darbą. Kaip sakoma – šuo loja, o karavanas eina…