Rugpjūčio 6 d. Seime paminėtas Lietuvos nepriklausomybės pagrindus padėjusio dokumento – Gotlando komunikato – 25-metis. Renginio dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimo laiškas. Minėjimo dalyvius taip pat pasveikino ir renginiui vadovavo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Pirmą kartą nuo Lietuvos sovietinės okupacijos lietuviai iš viso pasaulio, susivienijo bendram tikslui,“ – apie Gotlando komunikatą sakė L. Graužinienė. Pasak Seimo Pirmininkės, savo reikšmės dokumentas nepraranda ir šių dienų tarptautinės politikos kontekste: „Pagrindinis Gotlando komunikate iškeltas tikslas pasiektas – nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, jis kelia naujus uždavinius. Analizuojant sudėtingą geopolitinę situaciją, vertinant naujas grėsmes nacionaliniam saugumui, neprognozuojamą kaimyninių šalių elgesį naudojant jėgą, atėjo laikas dar kartą sugrįžti prie komunikato idėjos ir sutelkti visus pasaulio lietuvius naujam tikslui – išsaugoti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.“
Pagrindinį pranešimą apie Gotlando komunikatą ir jo svarbą Lietuvos kelyje į nepriklausomybę perskaitė istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir vienas iš komunikato signatarų Kazimieras Motieka pasakojo, kad Gotlando komunikato tikslai buvę dvejopi: pirmiausia, ne tik Maskvai, bet visam pasauliui išsakyti ryžtingą siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę, taip pat tai buvo puiki proga suvienyti įvairių pažiūrų Lietuvos žmones ir nukreipti tų žmonių darbus ir viltis į Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys, diplomatas Justas Vincas Paleckis priminė taip pat komunikatą pasirašiusio Česlovo Kudabos pasakytus žodžius: „Gotlando saloje pasirašyto komunikato išskirtinumo ar bereikia ieškoti? Tai tiesiog patvirtinimas, kad mums svarbiausias siekimas – savarankiška, laisva ir nepriklausoma mūsų tautos ateitis. Tebūnie tai eilinis, gal pirmas toks pareiškimas, neduokdie paskutinis“.
Savo prisiminimais renginyje dalinosi taip pat ir Lietuvos Laisvės lygos įkūrėjas, istorikas, politikas ir visuomenės veikėjas Antanas Terleckas. Komunikato signatarai dalinosi kelionės į Gotlando salą įspūdžiais, prisiminė komunikato pasirašymo aplinkybes, akibrokštą su švediška rašomąją mašinėle, kuria tuomet teko kurti lietuviškos abėcėlės raides spausdinant komunikato tekstą. Renginyje taip pat dalyvavo ir įspūdžiais dalijosi buriuotojai, plukdę konferencijos dalyvius į Gotlando salą, bei Lietuvos valstybinio jaunimo teatro aktoriai, kurie taip pat plaukė į Gotlandą jachtomis.
Gotlando komunikatas – 1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija) Lietuvos ir išeivijos atstovų pasirašytas dokumentas, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikatas padėjo pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.
Žiūrėkite minėjimo tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:
Susidaro vaizdas, kad lietuviška bendruomenė yra durnių laivo paliegusi belaisvė.
Nes.
Gotlando komunikato dalyviai ir liudininkai lyg ir džiūgavo prisiminimais, kad
“VISŲ PASAULIO LIETUVIŲ GYVYBINIS TIKSLAS YRA NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMAS”
bet
gyvenam laikmečiu kai būtent dabar ypač sparčiai yra naikinama Lietuvos nepriklausomybė.
Sukčiams porceliuojant žemes užsieniečiams, Lietuva tampa PRIKLAUSOMA nuo užsieniečių.
Lito naikinimas – nepriklausomybės naikinimas.
Todėl tikėtina, kad
visi aukščiausi valstybės pareigūnai ir seimo partijų visi nariai susilauks deramos ir negailestingos bausmės už antikonstitucinę veiklą.
Aš gerai atsimenu kaip mes šeimoje džiaugėmės išgirdę apie tą komunikatą. Visomis naujienomis tada džiaugėmės, nes stiprėjo mūsų viltis ištrūkti iš kilpos. Kažin, nežinau statistikos, ar tais metais Lietuvoje irgi buvo tiek daug savižudžių?
Gražūs buvo laikai. Ir mes patys buvom jauni!