Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe. Brangiausioje ir bene akyliausiai saugomoje miesto teritorijoje pradedami Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto (I ir II etapai) įgyvendinimo darbai.
Rangos darbų konkursą laimėjo uostamiesčio bendrovė „Pamario restauratorius“. Darbų plotą pirmiausiai kruopščiai tyrinės archeologai, jie kasinėjimus pradeda nedelsiant. Kaip teigė Klaipėdos universiteto profesorius, akademikas Vladas Žulkus, tokio masto archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje pasitaiko labai retai. Klaipėdos universiteto archeologai per 5 mėnesius, iki žemės įšalo, turės atlikti dviejų vasaros sezonų darbą. Archeologinių tyrimų metu bus iškasta ir ištyrinėta daugiau nei 6000 kub. metrų grunto, bus kasamasi net į 7 metrų gylį, tai 3 metrais giliau nei piliavietės kontūrą supančio uostelio kanalo dugnas. Rekordinių apimčių ir spartos archeologinių tyrimų organizavimas – tik vienas iš šio projekto iššūkių, kurį turės įveikti projektą įgyvendinanti restauravimo bendrovė ir kartu dirbsiantys archeologai. Pasak V.Žulkaus, Klaipėdos piliavietės teritorija – viena įdomiausių istorikams, nes apie du trečdaliai piliavietės ploto dar visai neliesta archeologų.
„Didžiausias iššūkis – laikas. Projektui įgyvendinti turime tik 14 mėnesių. Kitų metų rudenį piliavietės žvaigždės rytinį kontūrą jau turi žymėti pylimas, vadinamoji rytinė kurtina, kurioje, po žeme, veiklą pradės šiuolaikinis konferencijų centras, bus restauruotos ir muziejininkų reikmėms pritaikytos II pasaulinio karo kuro sandėlio patalpos“, – sako UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. Projekto įgyvendinimo darbo tempus bendrovės vadovas jau dabar vadina rekordiniais, tačiau neabejoja, jog prisiimti įsipareigojimai už miesto reprezentacinės erdvės atkūrimą bus įgyvendinti. A. Kliukas gailėjosi, kad pradedant piliavietės atkūrimo darbus teks iškirsti keletą didelių liepų medžių. Aptverta darbų teritorija netrukdys nei miesto turistams, nei kruizinių laivų terminale vykstantiems renginiams.
I-ojo etapo darbų, kuriems duotas 14 mėnesių terminas, vertė – 14,7 mln. Lt, II-ojo etapo darbai, kuomet bus atkuriama ir šiaurinė kurtina, – įkainoti 15,9 mln. Lt. Projekto užsakovo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, daugiau nei 30 mln., investuotų į piliavietės teritorijos atkūrimą, ženkliai pakeis šios vietos vaizdą, taps nauju ir svarbiu impulsu toliau plėtoti piliavietės atkūrimo viziją. „Įgyvendinus šį projektą, piliavietės teritorija taps gyvybingesnė tiek miestiečiams, tiek turistams, atvykstantiems į Klaipėdą. Svečiai turės galimybę pažinti miesto širdį padedami moderniausių technologijų, o klaipėdiečiai galės naudotis ir nauja renginių vieta – šiuolaikišku konferencijų centru“,- sako Judita Simonavičiūtė.
Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto autorius – UAB „Uostamiesčio projektas“. Bendrovės direktorės Snieguolės Stripinienės teigimu, architektai daro viską, kad atkurtos Klaipėdos piliavietės statiniai, ekspozicijos būtų kuo įdomesni ir modernesni.
Daugiau informacijos rasite čia.
Aš linkiu archeologams neužsikasinėti ir neužsislaptyti lipdant šią Lydos pilies analogiją. Čia – ne pilies statybos o Sovietinių kėdžių stambinimas. “Mes tampam didelių pinigų valdovai…” Ir bai kokiam nors Pilėnų tyrimui ir kita. Sovietiniai parazitai ir tiek. Nereikia tų Kremlių. Vergani Nariai, kuriems tik tokios svarbos įrodinėjimas ir terūpi.
Jo, belieka atsidūsti, jog mūsų akivaizdoje atkuriama tai prieš ką protėviai liejo kraują.
O kas ta ES yra? Ar ne šių laikų kryžiuočiai, tik ateinantys be kalavijo, tačiau su maišu pinigų ir vibratoriumi rankose. Tikslai tie patys – aborigenai neturi jokių teisių gyventi žemėse, kurios reikalingos Europos leben raumui.
Google- Karšuvos istorija. Reikėtų pradėti nuo čia.