Šiandien, birželio 23 dieną, Telšiuose bei šalia esančiuose Rainiuose bus pagerbtos 1941 metais čia įvykusios tragedijos aukos.
Rainių kankiniai 18.45 val. bus pagerbti Telšių miesto senosiose kapinėse bei 19.00 val. žudynių vietoje Rainių miškelyje, taip pat bus aukojamos katalikiškosios mišios.
Rainių tragedijos 73-ųjų metinių paminėjime norinčių dalyvauti telšiškių ir svečių 18.40 val. lauks autobusas prie Telšių miesto senųjų kapinių, kuris nemokamai po Rainių kankinių pagerbimo ceremonijos nuveš iki Rainių Kančios koplyčios ir po renginio parveš atgal į miestą.
1941-ųjų birželio 25-osios naktį traukiantis sovietų armijai jos kariai Rainių miškelyje žiauriai nukankino politinius kalinius, suimtus 1940–1941 metais ir kalintus Telšių kalėjime.
Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija:
Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti. Tuo rūpinosi kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas A. Vaitkus. Šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė. NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius. Birželio 24 d. rytą kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios armijos majoru pasivadinęs Doncovas (Doncov) (?) (galima manyti, kad tai buvo SSRS 8-osios armijos 123-iosios divizijos dalinio vadas). Raudonarmiečiams kalėjimo rūsys pasirodė esąs per mažas egzekucijai vykdyti. Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev). Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov), SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec). Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius. Jie peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius. P. Raslanas, kuris šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš P. Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Čia jiems buvo surištos rankos ir užkimštos burnos. Paskui kalinius vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį. Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin) ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius (iš D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui).
Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys, 35 žmonėms sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Be to, nukankintieji nebuvo atpažinti dar ir todėl, kad dalis jų buvo Kretingos apskrities gyventojai, perkelti iš Kretingos kalėjimo. Artimieji apie jų nužudymą sužinojo tik po laidotuvių.
Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai. Nužudyti broliai Antanas, Jonas ir Juozas Antanavičiai, Liudvikas Bachmanas, broliai Povilas ir Stasys Balsevičiai, Albinas Baltramiejūnas, Kazys Baltrimaitis, Juozas Beimavičius, Steponas Bubelė, Kostas Bučius, Juozas Bumblys, Adolfas Butkevičius (Butkus), Andrius Čiurinskas, Antanas Čiužas, Stasys Daknevičius, Pranas Daukša, Antanas Dibisteris, Vaclovas Gailius, Kazys Galdikas, Augustinas Gaudutis, Ignas Gelžinis, Henrikas Glazauskas, Pranas Gužauskas, Juozapas Jablonskis, Adolfas Jagminas, Jonas Jakštas, Aleksas Jankauskas, Stanislovas Jocys, Povilas Kardelis, Kazimieras Katkus, Kazimieras Kaulius, Vladas Kaveckas, broliai Boleslovas ir Petras Kavoliai, Povilas Kazlauskas, Georgijus Kiriličevas, Karolis Kisevičius (Kizevičius), Boleslovas Korza, Bronius Križinauskas, Leonas Kusas, Juozas Kvedaras, Mikas Lengvinas (Lengvenis), Vitoldas Lileikis, Pranas Lukauskas, Liudas Malakauskas, Petras Maskolenka, Jonas Milius, Antanas Montvydas, Vladislovas Motuzas, Motiejus Norvaišas, Vaclovas Pabarčius, Liudvikas Pakalniškis, Zigmas Parafionovičius, Kazys Paulauskas, Vladas Petronaitis, Kazys Puškorius, Adomas Rakas, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, Zigmas Sakelis, Adomas Simutis, Julius Simutis, Feliksas Stukas, Vladas Sungaila, Zenonas Šakenis, Edmundas Šalčius, Česlovas Šalkauskas, Jonas Šleinius, Zenonas Tarvainis, Jonas Telšinskas, Juozas Truška, Jurgis Vičius, Povilas Vilčinskas ir Hermenegildas Žvirgzdinas.
Netoli užkasimo vietos buvo rasti užkasti 3 raudonarmiečių palaikai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje. 65 nukankintųjų palaikai buvo palaidoti senosiose Telšių miesto kapinėse, 10 žmonių palaikus artimieji palaidojo Kelmės, Plungės ir Telšių r. bei Rietavo savivaldybės teritorijose esančiose miestelių ir kaimų kapinėse, šeimos mauzoliejuje. Rusų kariškių palaidojimo vieta nėra išaiškinta. Vienų liudininkų teigimu jie buvo palaidoti Rainių miškelyje, kitų – Telšių mieste.
Naktį iš birželio 24 į 25 d. iš Telšių kalėjimo pabėgę 3 kaliniai – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ir Aleksandras Vyšniauskas – buvo nušauti Raudonosios armijos kareivių Telšių aps. Telšių vls. Džiuginėnų k. apylinkėse. Jų palaikai užkasti Džiuginėnų k. miško pakraštyje, birželio 30 d. palaidoti Beržoro kaimo kapinėse (Plungės r.).
