![Ramunė Brundzaitė | rasyk.lt nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/05/Ramunė-Brundzaitė_rasyk.lt_-e1401406603263.jpg)
Vilniaus rotušėje, mero menėje pagerbti jubiliejinio, 50-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2014“ dalyviai ir svečiai – Lenkijos, Italijos, Kenijos, Airijos, Suomijos, Ukrainos, Islandijos Vokietijos, išeivijos iš JAV, Australijos ir Lietuvos poetai, vertėjai, rašytojai, literatūros kritikai, literatūrologai.
„Tradiciškai susirenkame čia, Rotušėje kiekvieną pavasarį, norėdami pasveikinti ir padėkoti žodžio technikos virtuozams iš viso pasaulio. Net įsivaizduoti negalime, kad šis, įaugęs į mūsų miesto kultūrą ir mūsų gyvenimus, festivalis, vieną pavasarį neįvyktų, ir tarp Vilniaus bokštų neskambėtų jūsų eilės. Ačiū, kad kuriate, kad žadinate nuo rūpesčių ir kasdienių darbų sustingusias mūsų vidines stygas, kad nuo eilių mūsų gyvenimas tampa spalvingesnis, gyvesnis ir jautresnis. Ypatingai dėkoju tiems, kas rašo eiles apie mūsų miestą Vilnių. Tikiu, kad šis miestas įkvėps svečius naujoms eilėms, gilioms mintims“, – sveikinimo kalboje sakė Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius.
Šiais metais Vilniaus mero kasmetinė premija už poeziją apie Vilnių paskirta jaunai poetei vilnietei Ramunei Brundzaitei už knygą „Drugy, mano drauge“. Mero premijos laureatė pažymėjo, kad jai, kaip vilnietei ir kaip poetei, labai svarbus šis įvertinimas, skaitė savo eiles, pasirašė Rotušės garbingų svečių knygoje.
Poeto Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorius Vytautas Rumšas, padėkos žodį tarė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A. Jonynas, išeivijos poetų vardu kalbėjo poetas Sigitas Birgelis iš Lenkijos, grojo Vilniaus mokytojų namų ansamblis „Kankleliai“ (vadovė D. Čičinskienė).
Baigiamasis penkiasdešimtojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras vyks birželio 1 d., sekmadienį, 17 val. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme (Universiteto g. 3, Vilnius).
Šią popietę klausiausi “Poezijos pavasario” baigiamojo vakaro posmų – apėmė baisi neviltis, nes beveik visų skaičiusiųjų tekstai neturi nei minties, nei emocijos – vien išsidirbinėjimas ir elementari žodžių ekvilibristika. Visiška intelektinė ir emocinė impotencija…
Tačiau buvo du tekstai, kurių autoriai verti vadintis poetais, – tai Vitalijos Bogutaitės ir anapilin išėjusio Jono Strielkūno eilėraštis, perkaitytas aktorės Olivijos Dautartaitės. Bravo.