Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas atskleidė, jog kasdien grūdinį maistą (grūdų košes, grūdų dribsnius ir t.t.) vartoja itin mažai gyventojų – vos 14 proc. visų suaugusiųjų. Net 37,2 proc. apklaustųjų šiuos gaminius vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba nevartoja visai.
Pasak Visuomenės sveikatos instituto prof. Rimanto Stuko, tokį maistą rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną – tai puikus stambiamolekulinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir kai kurių vitaminų, ypač B grupės, šaltinis.
Tyrimas parodė, kad didžioji gyventojų dalis (72,5 proc.) duoną valgo kasdien, iš jų 35,4 proc. – net kelis kartus per dieną.
„Duona – itin vertinga ir svarbi mūsų mitybos dalis. Tai dar vienas grūdiniams produktams būdingų medžiagų šaltinis, ypač, jeigu valgome duonos gaminius su grūdais ir sėklomis. Pilno, nenušlifuoto grūdo vertė yra didesnė, nes jo sudėtyje yra daugiau biologiškai aktyvių medžiagų“, – teigia profesorius.
UAB „Minordija“, tiekianti žaliavas visoms Lietuvos kepykloms, pastebi, jog nors pastaraisiais metais bendra duonos rinka traukiasi, duonų su grūdais ir sėklomis poreikis ir pasiūla stabiliai auga. Vis dėlto šie gaminiai šiandien sudaro dar itin mažą ( apie 7 proc.) visų duonos rinkoje parduodamų duonos gaminių dalį.
Pasak „Minordijos“ marketingo direktoriaus Adomo Galinio, pasaulinės tendencijos rodo, kad natūralių produktų poreikis, dėmesys subalansuotai mitybai ir sveikam gyvenimo būdui ateityje tik didės.
„Tai atsispindi ir duonos produktų rinkoje – vartotojams rūpi pastarųjų sudėtis, energinė ir maistinė vertė. Parduotuvių lentynose galima rasti vis daugiau sveikesnei mitybai skirtų produktų, pavyzdžiui, didelę naujieną Lietuvos rinkoje – „Pilnagrūdį“. Tai visiškai natūralus grūdinis kepinys be miltų ir be mielių, turintis išskirtinę maistinę vertę – jame gausu skaidulinių medžiagų, jis yra Omega 3 šaltinis ir jo glikeminis indeksas – tik 27. Tuo tarpu savo energine verte „Pilnagrūdžio“ riekė prilygsta pusantros riekės įprastos duonos. Paprastai tariant – valgai mažiau, o energijos ir naudingų medžiagų gauni daugiau“, – teigia A. Galinis.
Lietuvoje – skurdas.
Kainos kaip pas juos, o algos bemaž keturis kartus mažesnės nei pas juos.
… ir kas mums belieka? Košės – sveika ir pigu, o dėl skonio nesiginčijama…
Net kruopos košei yra labai brangios Lietuvoje. Esant labai didelei šildymo kainai, tai ir naujoms kelnėms nebelieka. Tauta yra nuvaryta į padėvėtų drabužių skudurynus.
Pavyzdys, aiškumui.
Lietuvoje, miltų kilogramas turi kainuoti apie 30 centų, o dabar kainuoja 1 litą ir 70 centų. Tokia pat tragiška būsena yra ir su viskuom kitu.
Košės yra sveika, bet neįperkamai brangu.
Jei miltų 1 kg. parduotuvėje kainuos 30 ct., tada ūkininkui už 1 kg. grūdų galima bus mokėti tik 3 centus, arba gali net ūkininkui tekti primokėti, jei jis norės, kad iš jo grūdų maltų miltus… 🙂
Bandai spręsti pirmos klasės uždavinį. Lygiai taip, kaip visų lygių politikieriai ir “išmintingieji” ekonomistai. Reikia kitaip daryti.
Pasikartoju. Kai MMA 1000 litų, tai miltų kilogramas parduotuvėje turi kainuoti apie 30 centų. Politikai privalo daryti taip, kad pirkėjai būtų patenkinti ir ūkininkai nebūtų skriaudžiami. Bemaž 24 metus turim visiškai neįgalius politikus – invalidus.
Arba, jei tiksliau.
Bemaž 24 metus turim tuos pačius ir tokius pačius nepakaltinamuosius ir nepakeičiamuosius politikierius, dirbtinai skurdinančius Lietuvos bendruomenę.