Gegužės 7 d. Gargždų kultūros centre vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Minint spaudos atgavimo 110-ųjų metų jubiliejų pasveikinti žurnalistai, apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse apie gimtąjį karštą, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir dabartis“, humanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“.Mūsų kraštui ypač svarbus Spaudos draudimo laikotarpis, savotiškai suartinęs Mažąją ir Didžiąją Lietuvas, kuris baigėsi pergalingai 1904-ųjų gegužės 7-ąją. Per mūsų žemę ėjo knygnešių keliai ir takeliai, o Mažosios Lietuvos dalyje – Gropiškiuose, vėliau Drukiuose, veikė spaustuvė, buvo įkurta pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla. Mūsų krašto kultūrą kūrė ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, ir kitų tautų žmonės ir tai daro mūsų istoriją dar turtingesnę.
Šiandien ne vien Ievą Simonaitytę (gaila, jos kūrybos nebėra mokyklinėse programose), Joną Lankutį ar dar gyvą ir kuriantį rašytoją Petrą Dirgėlą minime tarp savo žymiųjų, bet prikėlėme iš užmaršties ir Ernstą Vichertą – įkurta ir jo vardo premija jauniesiems kūrėjams, šiemet įteikta jau ketvirtąjį kartą, ir muziejininką Hugo Šojų, ir spaustuvininkus Frydrichą Šrėderį, Jurgį Traušį, kalbininką Frydrichą Haką, Johaną Kelkį ir daugelį kitų raštijos, kultūros darbuotojų, kurių prasminga veikla ir kūryba anksčiau buvo sąmoningai nutylima ar visai ištrinta iš atminties. Jiems yra skiriami renginiai, atminimo lentos prie pastatų, kur gyveno krašto šviesuoliai, jų vardais pavadinamos gatvės.
Pavyzdžiui, pernai Gargžduose viena gatvė pavadinta Aleksandro Lengvino, 1907 m. gimusio Gargždų valsčiaus Girininkų kaime ir palaidoto Gargždų kapinėse – vieno iš seniausių didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bendradarbių, patardavusių Balčikoniui, kaip redaguoti žodyną, vardu. Apie šį kalbos darbininką beveik nebuvo duomenų, ir jei ne Aldono Pupkio pasiryžimas surinkti apie jį išsibarsčiusią medžiagą, sudėlioti ir apmąstyti straipsnyje, kuris buvo paskelbtas 2012 m. žurnale „Lituanistika“, tai garbaus kraštiečio vardas taip ir būtų nugrimzdęs užmarštin.
Spaudos atgavimo diena labiausiai minima kaip žurnalistų profesinė šventė, todėl šią proga už ilgametį žurnalistinį darbą, tiesų, prasmingą, svarų žodį ir jaunųjų žurnalistikos talentų ugdymą „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė, „Bangos“ laikraščio korespondentės Agnė Adomaitė ir Jolanta Venckutė. Jolantai, kaip jaunajai žurnalistei, 1000 litų premiją įteikė UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Algirdas Žukauskas.
Savivaldybės padėkos raštais taip pat apdovanoti mokiniai, dalyvavę mokinių rašinių konkurse apie gimtąjį kraštą. Juos vertino mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės vadovaujama komisija, kurios sudėtyje – žurnalistė Aldona Vareikienė, Savivaldybės tarybos narys lituanistas Albinas Klizas, istorikė Silva Pocytė ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė.
Už įtaigiai atskleistą gimtojo krašto pasaulėvaizdį Savivaldybės padėkos raštais apdovanoti šie mokiniai: Justė Giržadaitė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos IVag klasės mokinė, Sigita Mikužytė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 8a klasės mokinė, Aistė Kirilovaitė, Agluonėnų pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė, Julius Česnavičius, Agluonėnų pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinys, Deimantė Karosaitė ir Inesa Fabijonavičiūtė, Agluonėnų pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinės, Lina Buožytė, Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos III klasės mokinės.
Švietimo skyriaus diplomais apdovanoti mokiniai: Kamilę Pavilionytę, Gargždų ,,Vaivorykštės” gimnazijos I klasės mokinė, Emilija Eringytė, Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos I klasės mokinė, Julija Antanavičiūtė, Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos I klasės mokinė, Katryna Ilginytė, Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos I klasės mokinė.
Už nuoširdų darbą skiepijant meilę gimtajam kraštui Savivaldybės padėkos raštais apdovanoti mokytojai: Rimą Petraitienę ir Virginija Kuorienė – Agluonėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos, Zofija Vaitkuvienė – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Aušra Jančauskienė ir Donata Jocytė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos.
Visiems neišdildomą įspūdį paliko žymaus kalbininko Antano Smetonos paskaita apie lietuvių kalbos situaciją mūsų šalyje ir šiandienos pasaulyje. Pasirodo, ji nėra jau tokia bloga: lietuvių kalba, kuri yra archajiškiausia savo formomis iš indoeuropiečių kalbų (bet ne seniausia, kaip dažnai pasakoma) pasaulyje turi apie 5 milijonus kalbėtojų. Todėl artimiausiu laiku išnykimas jai negresia, – kitas dalykas – kokia bus kalba, kaip ji keisis, ar išsaugosime tai, kas joje vertingiausia, ar liksime lietuviais ir nebekalbėdami savąja kalba kaip sugebėjo išsaugoti savo tapatumą airiai, škotai ar kitų mažesnių tautų žmonės. Tai priklauso ne vien nuo kalbininkų, bet ir visuomenės požiūrio, valstybės politikos ir daugelio kitų veiksnių.
„Vilnius yra viena iš Europos sostinių, todėl nenuostabu, kad čia tiek daug angliškų užrašų, bet kitur jų galėtų būti ir mažiau“, – sakė A. Smetona, kalbėdamas apie viešuosius užrašus.
Liūdna žinia tarmėms – jos išnyks, nes dabartiniai vaikai tarmiškai jau nekalba. Svarbu, kad tarmių duomenys yra sukaupti ir tai yra mūsų kultūros paveldas.
Klausytojai A. Smetonai uždavė daug klausimų, diskutavo ir išsakė susirūpinimą kalba, tačiau liko supratę, kad daug kalbos kismo reiškinių galima vertinti optimistiškai.
Kita renginio viešnia – istorikė Silva Pocytė pristatė tęstinį leidinį „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Ji ir šio leidinio sudarytoja.
Leidinyje publikuojami Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Rusijos mokslininkų straipsniai, parengti pagal pranešimus, skaitytus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, vykusioje 2011 m. Klaipėdos universitete.
Straipsnių tematinis spektras apima kultūrinės XVIII a. raidos analizę ir jos poveikį visos Prūsijos bei Rytų Prūsijos gyvenimui XVIII-XIX a. sankirtoje, Donelaičio veiklos ir darbų recepciją vėlesniais šimtmečiais. Šaltinių tyrimų skyriuje pirmą kartą lietuvių kalba pristatomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas unikalus ir svarbus K. Donelaičio epochos dokumentas – Gumbinės špitolės bažnyčios pamokslininko Friedricho Pastenaci’o, vykstant Septynerių metų karui parašytas, dienoraščio fragmentas.
Silva Pocytė padovanojo šį ir kitų Klaipėdos universiteto leidinių bibliotekai bei mokiniams, dalyvavusiems rašinių konkurse.
Renginį labai papuošė dainininkės Gabrielės Degutytės ir jos grupės ir pasakoriaus iš Dovilų Danieliaus Krušinskio pasirodymai.
