Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus balsavo 78, prieš – 7, susilaikė 5 Seimo nariai.
Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą. „Tikimasi, kad šios nuostatos padės išvengti žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo asmenų, neketinančių žemės naudoti žemės ūkio veiklai, rankose ir paskatins žemės valdų struktūrų gerinimą“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Ši nuostata nebus taikoma įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą. Komisija, nagrinėdama įstatymo reikalavimus atitinkančių asmenų prašymus sudaryti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius, turės įsitikinti, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį bus tenkinama bent viena šių sąlygų, tai yra didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ar pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje) ir įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija.
Nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduota kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.
Liberalai Prezidentę prašo vetuoti įstatymą
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę – prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai. Prezidentės prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas.
„Paskubomis priimti žemės įsigijimo „saugikliai“ virto „trukdikliais“, grąžinančiais Lietuvą į feodalizmo laikus. Jei pataisų rengėjų tikslas buvo kaip įmanoma apriboti užsieniečių galimybes įsigyti žemės, tai pasiektas „platesnis“ rezultatas – dabar žemės negalės pirkti ne tik jie, bet ir dauguma Lietuvos piliečių. Todėl Prezidentės prašome sustabdyti šį Seimo daugumos siautėjimą, paminantį konstitucinę žmonių teisę į nuosavybę“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
stebėjau nuo pradžių iki galo svarstymą ir priėmimą, vienu žodžiu APGAILĖTINAS seimas
piliečiai, kurie eis prie balsadėžių turėtų prieš tai pasižiūrėti šio klausimo archyvinę medžiagą,
kaip yra priimamas įstatymas
Faktas,kad visa žemės išvyks per KREDITO įstaigas nežinia kam ir kokiais kiekiais.
įdomiausia ne tai, kad priėmė “saugiklius”, bet tai, kad priėmę jau per LRT aiškina apie būtinybę dalį jų atšaukti. Tai parodo, kad referendumas dėl konstitucinių pataisų apie žemės nuosavybę yra būtinas. Apginkim Lietuvos žemę
Girdėjau, kad pagaliau parašus Seime surinko dėl žemės pardavimo užsieniečiams sustabdymo iki referendumo. Netrukus pradės svarstyt, būtų sąžininga stabdyt ir laukt žmonių sprendimo. Manau mes nugalėsim.