Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

R. Paulauskas: Nėra blogų specialybių – viską lemia žmogus, kuris pagal ją dirba

www.alkas.lt
2014-04-21 12:00:03
125
PERŽIŪROS
0
Rūtenis Paulauskas | LEU nuotr.

Rūtenis Paulauskas | LEU nuotr.

Rūtenis Paulauskas | LEU nuotr.
Rūtenis Paulauskas | LEU nuotr.

„Švietėjas besimokančioje visuomenėje: misionierius ir verslininkas?“ Į šį klausimą susitikime su būsimaisiais studentais bandė atsakyti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventai, savo sričių profesionalai. Tarp jų ir sporto srities atstovas, krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. „Geras kūno kultūros mokytojas turi mokėti daug“, – teigia jis, patikslindamas, kad geras kūno kultūros mokytojas turi išmanyti ir krepšinio metodologiją, ir kalnų slidinėjimą.

„Nėra blogų specialybių – viską lemia žmogus, kuris pagal ją dirba“, – teigia R. Paulauskas ir priduria, jog svarbu, kaip žmogus moka atlikti savo darbą, iškelti savo profesiją ir kaip sugeba save realizuoti. R. Paulauskas, kuris 1994 m. apgynė biomedicinos mokslų srities daktaro disertaciją, šiuo metu dirba dėstytoju Lietuvos edukologijos universitete. „Sporto specialistas turi būti visapusiškai išsilavinęs ir fiziologijos, ir edukologijos, ir psichologijos srityse“, – tvirtina Sporto metodikos katedros docentas.

Kai būsimasis treneris rinkosi studijų sritį, jam dvejonių nekilo: „Tikėjausi savo ateitį susieti su sportu“. Vaikinas, norėjęs žaisti krepšinį, tuomet žinojo, jog galimybės yra dvi: studijuoti Vilniuje arba Kaune. Ir neabejodamas pasirinko fizinio lavinimo specialybę Lietuvos edukologijos universitete (tuomet, 1989 m., į vieną laisvą vietą kandidatuodavo 7 studijuoti norintys abiturientai).

R. Paulauskas norėjo žaisti krepšinį, bet buvo daug gerų žaidėjų, didelė konkurencija. Tačiau krepšinio pasaulyje išlikti norėjosi. II ar III kurse pradėjo teisėjauti varžybose, o IV kurse jau treniravo universiteto komandą. Mėgėjiškas darbas peraugo į profesionalų. Iš žemesnės lygos kilo į aukštesnę. Vėliau – darbas užsienyje.  Intensyvus trenerio darbas truko 17 metų ir suteikė daug patirties. Tada R. Paulauskas grįžo dirbti į Lietuvą ir į Lietuvos edukologijos universitetą. Tuomet pastebėjo, jog trenerio darbo krūvis vis mažėja, o akademinio darbo – didėja. Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete studentus moko ne tik krepšinio, bet ir kalnų slidinėjimo, skaito sporto treniruotės pagrindų ir sporto tyrimų metodologijos paskaitas.

„Krepšinį moka žaisti visi trys milijonai“, – juokiasi R. Paulauskas ir prisimena savo mėgstamą anekdotą, kuriame pasakojama, jog Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių. Patys geriausi yra tie keli tūkstančiai, ateinantys į arenas pasižiūrėti varžybų, o tie du, kurie nieko neišmano, stovi prie krepšinio komandos vairo.

Jis sako, kad kartais treneriams patiems norisi išbėgti į aikštę ir parodyti tai, ką moka. O kartais jie net ir turi tai padaryti. Bet jei negali žaisti geriau arba tai gali atrodyti neprofesionaliai – geriau to nedaryti. „Mano praktikoje buvo žaidėjų ir žaidžiančių trenerių, kurie sakydavo: Jūs nemokate žaisti, aš išeisiu į aikštę ir viską parodysiu. Bet išėję žaidžia dar blogiau nei tie, kurie klysta. Aš galvoju, jog kiekvienas turi dirbti savo darbą ir kritiškai vertinti save iš šalies, koks esi iš tiesų“, – tikina R. Paulauskas.

„Ir treniruodamas, ir dirbdamas universitete keliu sau aukštus reikalavimus“, – tvirtina R. Paulauskas. Jis sako, jog tikrai labai anksti nepradėjo galvoti apie tai, kad galėtų dėstyti ar mokyti. Ir netgi šiandien, kai jau yra sukaupęs daug mokymo, dėstymo ir treniravimo patirties, kartais suabejoja, ar tikrai gali tai daryti, nes gal, kaip pats svarsto, kiekvienai paskaitai turi suaugti ir subręsti.

Jo teigimu, gerai jautiesi tada, kai esi pasiruošęs ir turi praktinių žinių. Tuomet gali dėstyti be papildomų užrašų, laisvai bendrauti, atsakinėti į visus klausimus. „Aš galvoju, kad ateina tam tikras laikas, kai tu nori ir sugebi daryti tokius dalykus. Tai branda, kai galima užsiimti mokymu, nes  tai tiesiog įdomu“, –  sako LEU Sporto ir sveikatos fakulteto dėstytojas.

Paklaustas, kodėl išėjo iš vyrų krepšinio į moterų, R. Paulauskas sakė, jog tikėjosi išeiti ir vėl sugrįžti. „Tarp kolegų juokaujama, kad, norint gerai suprasti krepšinį, turi bent kiek padirbėti su moterimis. Aš daug dalykų supratau kitaip“, – sako R. Paulauskas, pastebėjęs, kad, dirbant su moterimis, žvilgsnis ir pagyrimas veikia visai kitaip. Dar sako, jog moterų sporte visada buvo, yra ir bus į ką pažiūrėti, bet bendravimo ypatumai tikrai kitokie. „Moteriškame kolektyve dirbti yra tikrai nelengva“. Anot trenerio, su vyrais dirbti kur kas lengviau, nes vyrui vyriškai pasakai, ir viskas būna aišku. „Supratau, kad toje srityje aš išsisėmiau ir iš ten pasitraukiau“, – dabartiniu gyvenimu džiaugiasi R. Paulauskas, pridurdamas, jog turi didelę šeimą (net tris vaikus), veiklų, daug idėjų ir planų.

Jis sako, kad tikrų studentų laikas, kurį jie praleidžia bendrabutyje, yra be galo įdomus. „Šiandien net norėtųsi, kad studentai nedirbtų, o praleistų studijų laikus taip, kaip jas leidome mes“, – sako LEU dėstytojas, kurio studijų metais nebuvo nė vieno dirbančio studento. Džiaugdavosi, kai gaudavo stipendiją. Buvo, kaip jis sako, tie tikrieji laisvi studentai. Ir vakarus kartu leisdavo, ir į diskotekas nueidavo, ir į gražias studentes pasižiūrėdavo. „Ir man pasisekė, nes aš radau gražią studentę, kuri tapo mano žmona“, – džiaugiasi R. Paulauskas, prisimindamas savo studijų metus universitete.

Domina darbas užsienyje? Užsukite į svetainę Headex.eu ir raskite sau tinkamiausią darbą!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
  2. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  3. Aleksandro Stulginskio Universitetas gali sulaukti pirmųjų studentų iš Indijos
  4. Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
  5. Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
  6. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  7. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  8. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  9. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  10. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  11. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  12. Metams baigiantis sporto gerbėjai renka geriausius
  13. Pasiruošimas brandos egzaminams trunka beveik 1,2 tūkst. valandų
  14. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  15. Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaito tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ponis Naikas
Gamta ir ekologija

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Vaistai
Lietuvoje

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
„Regitra“
Lietuvoje

Atnaujinamas „Regitros“ klientų aptarnavimo darbo laikas

2026 01 01
Pinigai
Lietuvoje

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • prezidentui apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudui ..naivuoliui .. apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Kęstutis K.Urba apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • GINTARAS apie Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais
  • V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?
  • Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

Kiti Straipsniai

Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Sportas

Svarstoma keisti sporto politikos įgyvendinimo modelį

2025 12 22
Vaikai

Išmokos už auklių prižiūrimus vaikus – ir studijuojantiems tėvams

2025 12 18
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis 2025-12-10

Seime aptartos lietuvių kalbos mokymosi galimybės užsieniečiams

2025 12 11
Sportas

Siūloma keisti Nacionalinės sporto tarybos įstatymą

2025 12 03
Ledo arena

Klaipėda ruošiasi ledo arenos statyboms

2025 12 03
Dėvint apsaugos priemones atstumas tarp žiūrovų varžybose gali būti mažesnis

Sporto būrelius lankantys vaikai susižaloja gerokai dažniau

2025 11 30
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus

Seimo komitetas pasipriešino galimai neskaidriai įstatymo pataisai

2025 11 26
Specialiųjų tyrimų tarnyba

Siūloma sporto finansavimo reforma kelia abejonių dėl skaidrumo

2025 11 25
„Aukštaitija“

Panevėžyje tęsiasi „Aukštaitijos“ atnaujinimo darbai

2025 11 21

Skaitytojų nuomonės:

  • prezidentui apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudui ..naivuoliui .. apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Kęstutis K.Urba apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • GINTARAS apie Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip internetas keičia mūsų smegenis?

Kaip internetas keičia mūsų smegenis?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai