Pasaulinė vėžio diena šiemet skirta paneigti prasimanymus apie šią ligą

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Prognozuojama, kad iki 2025-ųjų kasmet onkologinėmis ligomis Žemėje susirgs 20 mln. žmonių. Tai yra 40 proc. daugiau nei dabar, skelbia tyrimą atlikusi Pasaulio sveikatos organizacija

2014 m. Pasaulinės vėžio dienos tema yra „Paneikime prasimanymus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas į Pasaulinės vėžio deklaracijos (World Cancer Declaration) 5 uždavinį – mažinti atskirtį ir išsklaidyti prasimanymus apie vėžį.

1 prasimanymas: Mums nereikia kalbėtis apie vėžį. Tiesa: Nors vėžys yra sunki našta žmogui, su kuria nėra lengva susitaikyti, o juo labiau apie ją atvirai šnekėtis su aplinkiniais, bet dalijantis ligos metu patiriamais sunkumais su artimaisiais ar draugais galima palengvinti šią ligos nulemtą naštą.

2 prasimanymas: Nėra jokių vėžio simptomų ar ženklų. Tiesa: Yra daugybė simptomų ir ženklų, kurie gali padėti aptikti vėžį, o jo diagnozavimo ankstyvojoje stadijoje nauda nenuginčijama.

3 prasimanymas: Nėra nieko, ką galima būtų padaryti, jog sergamumas vėžiu sumažėtų. Tiesa: Daug ką galima padaryti individo, bendruomenės ar politiniu lygmeniu. Esant tam tikroms strategijoms, galima išvengti trečdalio labiausiai paplitusių vėžio formų.

4 prasimanymas: Aš neturiu teisės į vėžio gydymą. Tiesa: Visi žmonės turi teisę gauti įrodytas ir efektyvias gydymo priemones bei paslaugas lygiomis sąlygomis, nepatirdami dėl to sunkumų.

Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gėrybinis arba piktybinis.

Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą – ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.

Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.

Riziką susirgti vėžiu didina senėjimas, rūkymas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholis, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir  kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas.

Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas) yra neišvengiami, tačiau svarbu įsisąmoninti, kad patartina itin saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti.

Svarbu nuolat pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose:

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA. Skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.  Vieną kartą per dvejus metus jums atliks kraujo tyrimą ir nustatys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Nustačius padidėjusį PSA kiekį, jus nusiųs konsultuotis pas urologą ir atliks priešinės liaukos biopsijos tyrimą, kuriuo patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PROGRAMA. Skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per trejus metus jums atliks citologinio tepinėlio tyrimą. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos, pasveikti. Esant reikalui, atliks biopsiją, kurios rezultatai patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS DĖL KRŪTIES VĖŽIO PROGRAMA. Skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS FINANSAVIMO PROGRAMA. Skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą.