Trečiadienį, gruodžio 18d., Žaliakalnyje esančioje Lietuvių gatvėje, kur 1937–1945 metais gyveno Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius, pulkininkas Liudas Butkevičius, atidengta atminimo lenta. Jos autorius – skulptorius Balys Gudas.
Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo L. Butkevičiaus marti, anūkai, proanūkai ir kiti artimieji. Atminimo lentą atidengė Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius ir pulkininko anūkai Algis bei Gediminas.
„Lietuva turėjo daug didvyrių, kurie kovojo už valstybės laisvę. Daugumos jų gyvenimas susijęs su Kaunu, todėl nuolat atidengiame atminimo lentas. Tai pagarbos ženklas šiems asmenims ir istorijos puslapių įamžinimas. Dabarties ir ateities kartos turi žinoti savo šalies didvyrius ir sekti jų pavyzdžiu. J. Basanavičius nuolat kartodavo, kad žmonės, nežinantys savo šalies istorijos yra vaikai“, – sakė S. Buškevičius.
L. Butkevičiaus (1881–1963) biografija yra sudėtinga. Jis gimė Vilkaviškio apskrityje, Vištyčio valsčiuje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, palaikė ryšius su knygnešiais, reikalavo steigti tautines mokyklas, todėl jam buvo atimtos mokytojo teisės ir dar nubaustas kalėti. Vėliau L. Butkevičius mobilizuotas į Rusijos armiją. 1918 m. grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1-ojo Gedimino pulko ūkio viršininku. 1925 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1926 m. apdovanotas Vyčio Kryžiumi. 1937 m. – Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu ir kt. Antrą kartą Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotas jau po mirties.
L. Butkevičius net būdamas paprastu kareiviu pasižymėjo drąsa, kovingumu ir narsa, todėl buvo apdovanotas Georgijaus ordinu. Tai pats aukščiausias apdovanojimas paprastam kareiviui. L. Butkevičiaus biografiją susirinkusiems priminė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas.
LR Ministro Pirmininko patarėjas Vilius Kavaliauskas akcentavo, kad L. Butkevičius buvo mokytojas. Kaip ir kiti to laiko mokytojai, jis buvo nusiteikęs šviesti Lietuvos jaunimą, tačiau gyvenimas ir istoriniai įvykiai privertė keisti profesiją – L. Butkevičius tapo karininku.
„Labai malonu, kad L. Butkevičiaus atminimas taip kruopščiai saugomas. Artimieji yra išsaugoję L. Butkevičiaus laiškus, rašytus iš lagerių ir tremties. Jie yra neįkainojama vertybė, atspindinti valstybės istoriją“, – sakė V. Kavaliauskas.
L. Butkevičius su šeima (žmona Janina Kvietinskaitė) nuo 1937 iki 1945 metų gyveno Kaune Lietuvių g. 15. Užaugino tris dukteris ir tris sūnus. Kilus Vokietijos – TSRS karui L. Butkevičius aktyviai dalyvavo Birželio sukilime, buvo Kauno gynybos vadas. Už pogrindinę veiklą gestapo suimtas ir kalintas Kauno VI forte. 1945 m. Skardupiuose kartu su bendražygiais įkūrė „Tauro“ partizanų apygardą. 1946 m. buvo suimtas, nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Karagandos, Spasko ir kituose Kazachstano lageriuose. Išblaškyta šeima, kalėjo kituose Rusijos lageriuose. Visi jie grįžo į Lietuvą.
L. Butkevičius į Lietuvą grįžo 1955 m. Gyveno Marijampolėje, o vėliau Kaune, Amaliuose. 1961 m. jo namuose atlikta krata. Atimti rankraščiai – prisiminimai, eilėraščiai ir kt. Pulkininkas L. Butkevičius buvo kuklus žmogus, nemėgo prabangos. Buvo giliai religingas, visą gyvenimą vadovavosi katalikybės principais, padėjo studentams, kitiems nepasiturintiems asmenims. Mylėjo visa, kas teisinga, gera ir gražu. Liko ištikimas tiesos idealams. L. Butkevičius mirė 1963 m. spalio 25 dieną. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
„Dėkoju Kauno miesto savivaldybei, labai gražios atminimo lentos autoriui Baliui Gudui, visiems susirinkusiems į mūsų senelio ir prosenelio L. Butkevičiaus atminimo įamžinimo iškilmes“, – sakė anūkas Algis Butkevičius.
