Penktadienį, lapkričio 29 d., ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio, t .y. beveik trečdaliu mažiau nei dabar parduodamų naujų automobilių vidurkis.
Nors nutarimas dėl 95 g CO2 tikslo taikymo nuo 2020 m. buvo priimtas dar 2009 m., paskutinius pusantrų metų vyko intensyvios derybos dėl reguliavimo įgyvendinimo sąlygų. Šių metų birželį ES šalys jau buvo pasiekusios neformalų susitarimą patvirtinti 95g CO2 /km tikslą 2020 metams, tačiau tam paskutinę minutę pasipriešino Vokietija (gindama prabangių automobilių gamintojų interesus) ir eilės politinių veiksmų dėka paskatino kitas valstybes pakeisti savo pozicijas. Todėl spalį Europos Sąjungos aplinkos ministrų taryba nubalsavo nesilaikyti ankstesnio susitarimo ir pavedė Lietuvai ieškoti naujo kompromiso, kas iš esmės reiškė derybas dėl papildomų lengvatų automobilių gamintojams.
Penktadienį patvirtintas galutinis susitarimas išties mažiau ambicingas, nei minėtas birželio susitarimas. Jame numatytas vienerių metų pereinamasis periodas – visiems naujiems parduotiems automobiliams 95 g CO2/km tikslas bus privalomas tik nuo 2021 m., o 2020 metais šis tikslas bus taikomas tik 95% naujų automobilių pardavimų. Taip pat, 2020-2022 m. laikotarpiu gamintojai galės lanksčiai naudotis super-kreditais, t.y. pasidindinti savo CO2 tikslo „lubas“ iki 7,5 g, parduodami elektromobilius.
Gamintojams suteiktos lengvatos reiškia, kad 95 g CO2/km tikslas be išlygų įsigalios tik nuo 2023 m. pradžios. Dėl to Europos vartotojų kuro sąnaudos bus 25 milijardų eurų didesnės ir papildomai bus išmesta 50 milijonų tonų CO2.
„Visgi pasiektas galutinis susitarimas yra kur kas ambicingesnis nei keli Vokietijos pasiūlymai, teikti derybų procese. Džiugu, kad politikams pavyko susitarti ir išlaikyti apčiuopiamą automobilių CO2 mažinimo ambiciją. Pastaruoju metu didėjo rizika, kad gali tekti pradėti visą varginantį svarstymo procesą iš naujo. Tai būtų nutikę, jei Lietuvos komanda nebūtų sugebėjusi pateikti visas puses (Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Europos ministrų tarybą) tenkinančio kompromiso. Dabar, turėdami patvirtintą 2020 m. tikslą, automobilių gamintojai gali saugiau investuoti į kuro sąnaudas mažinančias technologijas“ – teigia Gintarė Jonušauskaitė, Baltijos aplinkos forumo klimato kaitos ekspertė.
Ateityje numatoma ir toliau palaipsniui mažinti automobilių kuro sąnaudas. Iki 2015 m. Europos Komisija turi pateikti tokio reguliavimo poveikio vertinimą ir pasiūlymus dėl sekančio 2025 m. automobilių taršos tikslo. Nustanat naują tikslą bus atsižvelgiama į automobilių technologijų progresą, pramonės konkurencingumą bei būtinybę mažinti CO2 išmetimus.
Naujų automobilių efektyvumo reguliavimas nėra naujas reiškinys – jis vykdomas ir šiandien. Iki 2015 m. automobilių gamintojai privalo patobulinti savo technologijas siekdami, kad nauji automobiliai vidutiniškai išmestų ne daugiau kaip 130 g CO2/km, t.y. suvartotų apie 5,6 l benzino ir 5 l dyzelio 100-tui kilometrų. „Nors dar liko daugiau nei metai iki termino pabaigos, šis tikslas jau beveik pasiektas. Šiandien rinkoje yra daug automobilių, kurie vartoja kur kas mažiau kuro. Tai rodo, kad automobilių CO2 taršos tikslai veiksmingai mažina automobilių kuro sąnaudas. O tai naudinga tiek vartotojams, tiek energetiniam saugumui, tiek klimatui“ – tiegiamus šio reguliavimo bruožus vardina Gintarė Jonušauskaitė.
man žiauriai įdomu, kaip šitą anekdotą paaiškintų pastaruoju alkas.lt užplūdę komentatoriai-liberalios minties galiūnai. Pavyzdžiui, pasamprotautų apie rinkos ekonomiką, kur kuro sąnaudas automobiliams nustato Europos Sąjungos aplinkos ministrų taryba. Po to pagražbyliautų apie inovacijas, investicijas ir intelektualinę nuosavybę… Pirmyn, docentai, studentai ir… Amelija.
Gerai, kad iki 2021 m. ES dings, o taip užknistu negyvai.