Lapkričio 27 d. 11.00 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius) vyks UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo šventė. Taip pat pasidžiaugsime žinia, kad UNESCO minimų sukakčių 2014–2015 m. kalendoriuje – Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės.
Prieš renginį 10 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius) rengiama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė dr. Marija Drėmaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkė, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.
Kiekviena šalis turi tokio dokumentinio paveldo, kuris vienokiu ar kitokiu būdu darė įtaką pasaulio įvykiams, istorijos raidai, kultūros klestėjimui ir visuomenės evoliucijai, ir iki šiol liudija apie praeitį. Tikint, jog pasaulio dokumentinis paveldas priklauso visiems, todėl turi būti išsaugotas ir viešai prieinamas, 1992 m. pradėta vykdyti UNESCO programa „Pasaulio atmintis“.
2009 m. į tarptautinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą įrašytos pasaulinės svarbos su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija, XVI–XX a. dokumentai.
Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ uždavinys – skatinti visuomenę rūpintis dokumentiniu paveldu, saugomu Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose, ir skleisti apie juos informaciją. Tuo tikslu 2005 m. pradėtas kurti Nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai ir brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir graso dokumentai – visa tai, kas liudija mūsų – kaip valstybės ir tautos – buvimą.
Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ kviečia Lietuvos atminties institucijas siūlyti įrašyti į Nacionalinį registrą jose saugomus dokumentus ar jų kolekcijas, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbi Europos ir Lietuvos dokumentinio paveldo dalis. Šiemet Nacionalinis komitetas ir ekspertų grupė atrinko 5 objektus, kurie pripažinti regioninės reikšmės, ir 2 objektus – nacionalinės reikšmės. Tarp jų Kristijono Donelaičio autografai: „Metų“ dalys „Pavasario linksmybės ir „Vasaros darbai“, taip pat du jo laiškai; Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany, arba Antrasis Lietuvos Statutas; Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, XIX–XX a. I p.; Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba, 1759–1900 m. ir kt.
Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 m. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Šiandien Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ jau 27 nacionalinės ir 29 regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai.
Renginyje taip pat pasidžiaugsime žinia, kad į UNESCO minimų sukakčių 2014–2015 m. kalendorių, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės ir kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-osios gimimo metinės (ši sukaktis pateikta kartu su Baltarusija ir Lenkija). Skelbdama minimų datų sąrašą, UNESCO prisideda prie pasaulinės ar regioninės reikšmės įžymių asmenybių, svarbių jubiliejinių įvykių ar kt. sukakčių populiarinimo. Minimos datos glaudžiai siejasi su UNESCO vertybėmis ir siekiais švietimo, mokslo, kultūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei informacijos ir komunikacijos srityse ir skatina toleranciją, taiką, kultūrų dialogą bei tautų tarpusavio supratimą.
2014 m. sausio 13 d. Paryžiuje UNESCO būstinėje numatomas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir choro „Jauna muzika” pasirodymas, kurio metu bus atliekama Broniaus Kutavičiaus oratorija „Metai“. Tai vienas iš valstybinės 2014 m. K. Donelaičio sukakties minėjimo programos renginių. Taip pat vyks kilnojamosios parodos, minėjimai bei mokslinės konferencijos Vilniuje ir Karaliaučiuje, spektakliai, bus atnaujinta K. Donelaičio skulptūra Vilniaus universitete.
2013 metais į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“
Lietuvos nacionalinį registrą įrašomi:
Nr. 50
Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany, arba Antrasis Lietuvos Statutas
Regioninės reikšmės, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje
Unikalus kelių šiuolaikinių tautų ir valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas. Lietuvos Statutas – pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje sistemingas teisės kodeksas, tapęs subsidinės teisės šaltiniu Lenkijos teismuose, pagalbinis šaltinis rengiant Rusijos teisyną XVII a. ir kuriant teisės kodifikavimo projektus Ukrainoje XVIII amžiuje. Antrasis Lietuvos Statutas yra LDK teisinės ir politinės minties brandumo išraiška. Tai buvo vienas iš tų aktų, kuriais buvo kuriama Lietuvos teisės tradicija, praturtinusi Vakarų teisės tradiciją.
Nei Pirmasis, nei Antrasis Lietuvos statutai nebuvo išspausdinti, todėl plito nuorašais. Šis yra Antrojo Statuto – teisės kodekso, rengto XVI a. viduryje ir priimto 1566 m. LDK vykdant esmines teisines, politines ir socialines reformas, XVII a. nuorašas. Dėl istorinių aplinkybių šiandien Lietuvoje nėra nė vieno Pirmojo Statuto ir tik vienintelis Antrojo Statuto nuorašas, kuris yra pilnas ir nedefektuotas.
Nr. 51
giesmynas:
Rikovijus, Jonas. Neues… Gesangbuch… = Naujos… giesmju knygos… Karaliaučius, 1685
Regioninės reikšmės, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje
Jono Rikovijaus (tikr. Jonas Richteris) (1625–1703) „Naujų giesmių knygų“ pirmtakė – Danieliaus Kleino giesmių knyga, išėjusi Karaliaučiuje 1666 m. ir mūsų dienas pasiekusi tik dviem ne Lietuvoje saugomais egzemplioriais. J. Rikovijus ir turinio, ir originalumo prasme išplėtė tiems laikams originalų ir modernų D. Kleino giesmyną, esmingai atnaujinusį liuteronų giesmių repertuarą ir padariusį didelį poveikį lietuvių eilėdarai.
Tai vienintelis pasaulyje 1685 m. Jono Rikovijaus rūpesčiu pataisyto, aštuoniomis paties sukurtomis, dvidešimt aštuoniomis verstomis giesmėmis papildyto ir Danieliaus Kleino išleisto lietuviško giesmyno antrosios laidos egzempliorius.
Senųjų giesmynų įvairiomis, taip pat ir lietuvių, kalbomis pasaulyje nėra išlikę daug. J. Rikovijaus giesmynas svarbus kaip vienas seniausių autentiškų lietuvių kalbos tyrinėjimo šaltinių, ankstyvosios lietuvių poezijos ir to laikotarpio Mažosios Lietuvos politinės ir kultūrinės aplinkos studijoms.
Nr. 52
Kristijono Donelaičio autografai: Donalitius C. Pawasario Linksmybės; Wasaros darbai: [poemos „Metai“ dalys]; Fortsetzung: [fragmentas apie Selmo trobą; su laiško nežinomam adresatui nuotrupa]; [Laiškai]: Szirdingsʼ Brolau! S. T. Hochzuehrender, Mein geliebter, schoner Freund! Tolminkemen, d. 16. August 1777: [du laiškai Valtarkiemio kunigui J. G. Jordanui].
Regioninės reikšmės, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute
Senosios lietuvių literatūros istorijos dokumentinis šaltinis, senojo lietuviškojo rašto ir kalbos paminklas, klasikinės literatūros pradžios originalas, sukurtas XVIII a. antrojoje pusėje (apie 1765–1777) Prūsijos valstybės valdomoje etninėje lietuvių teritorijoje – Mažojoje Lietuvoje jos autochtono lietuvio, Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto absolvento, Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijos klebono Kristijono Donelaičio (1714–1780). Rankraščiai sudaro 54 puslapius. Tai vieninteliai šiandien žinomi Kristijono Donelaičio, lietuvių grožinės literatūros pradininko, sukūrusio poemą „Metai“, rankraščiai. Poema „Metai“ – pagrindinis ir svarbiausias K. Donelaičio kūrinys, žymiausias, iki šiol nepralenktas lietuvių literatūros šedevras, pasižymintis originalumu ir meistriškai valdoma medžiaga bei kalba. Šie autografai yra pagrindiniai poemos „Metai“ šaltiniai, kuriais remiantis vėliau buvo rengiami grožiniai bei moksliniai jo kūrybos leidimai.
Nr. 53
Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų perdalijimo naudą / iš vok. k. vertė R. D. [Kristijonas Donelaitis]. – [Karaliaučius, po 1769 XI 19]
Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Prūsijos karaliaus įsakymo apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą vertimas iš vokiečių į lietuvių kalbą. Šios knygelės antraštę 1939 m. yra suformulavęs Vaclovas Biržiška (1884–1956). Tai Prūsijos žemės ūkio reformą liudijantis dokumentas, turėjęs poveikį lietuvių valstiečių gyvenimui XVIII amžiuje. Leidinyje įtaigiai įrodinėjama ūkinė nauda, kurią atneštų asmeninė, o ne bendra ganyklų priežiūra bei kaimo žemių paskirstymas rėžiais, taip pat pateikiama ir praktinių patarimų ūkio darbams. Leidinys laikytinas XVIII a. valdovo įsako interpretacija, skirta Prūsijos karalystės tautinei mažumai. Tai pirmoji lietuviška didaktinės-šviečiamosios paskirties knygelė.
Unikalus, pasaulyje daugiau niekur nežinomas XVIII a. leidinys. Jis be antraštinio lapo, pradžios ir pabaigos, tačiau itin reikšmingas dėl siejamos autorystės su lietuvių literatūros klasiku Kristijonu Donelaičiu (1714–1780). Šio oficialaus Prūsijos valdžios dokumento vertime, pritaikant jį lietuviškai kalbančiai visuomenės daliai, pirmą kartą spausdinamas poemos „Metai“ dalies „Vasaros darbai“ fragmentas – 2 eilutės.
Nr. 54
Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba, 1759–1900 m.
Regioninės reikšmės, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Senųjų knygų hebrajų kalba kolekcija – 3782 vnt., 2670 pavadinimų – išsamiausias Lietuvoje saugomas toks rinkinys ir vienas didžiausių Europoje – atspindi Lietuvos žydų knygų spausdinimo istoriją nuo pat jos pradžios ir aprėpia visą jų leidimo regioną (tai kelios litvakų gyventos šiandienos valstybių teritorijos: Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos). Pristatoma knygų ir literatūros temų, žanrų, personalijų (autorių bei leidėjų) įvairovė ir atkuriamas turtingas Lietuvos žydų tradicinės ir intelektualiosios kūrybos paveikslas. Kolekcijoje yra religinės, teologinės ir apeiginės literatūros. Tarp jų autorių – didžiausi Lietuvos žydų religiniai autoritetai: Elijas ben Saliamonas Zalmanas (Vilniaus Gaonas), Abraomas Dancigas ir kt. Taip pat gausu grožinės literatūros, publicistikos, filosofijos, etikos, religijos istorijos, kalbos mokslų darbų, gamtos mokslų tyrinėjimų bei mokomųjų vadovų, pasaulio grožinės bei mokslinės literatūros vertimų. Jų autoriai ženkliai prisidėjo prie moderniosios Europos žydų literatūros kūrimo. Rinkinys taip pat byloja apie žydų indėlį kuriant leidybos, spaudos ir knygininkystės verslą bei formuojant modernios knygos kultūros modelį.
Daugiau kaip pusę rinkinio sudaro raritetai ir ypač reti spaudiniai. Į kolekciją įtrauktos knygos priklausė individualiems savininkams, žydų visuomeninėms organizacijoms, švietimo institucijoms, bibliotekoms, o po II pasaulinio karo liko be šeimininkų. Jos buvo surinktos ir išsaugotos buvusiuose Lietuvos knygų rūmuose ir šiandien sudaro Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo dalį.
Nr. 55
Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, XIX–XX a. I pusė
Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Vilniaus universiteto bibliotekoje
Lietuvių mokslo draugijos (LMD), veikusios 1907–1940 m. Vilniuje, tautosakos rinkiniai sudaro seniausią sistemingai sukauptą lietuvių tautosakos kolekciją. LMD nariai buvo išsikėlę tikslą – kompleksiškai ištirti lietuvių tautą. Kolekcija pradėta kaupti XX a. pradžioje, atgavus lietuvišką spaudą ir prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui. Iš privačių kolekcijų į ją pateko ir daug XIX a. užrašytų rankraščių. Kolekcijoje Tai įvairaus formato ir apimties sąsiuviniuose, aplankuose, užrašų knygelėse ir atskiruose lapuose sukaupta unikali tradicinė liaudies kūrybos medžiaga, susijusi su įvairiomis žmogaus visuomeninio ir asmeninio gyvenimo sritimis, atspindinti gimtosios šalies istoriją, kultūrą ir kalbą, tautinę tapatybę, jos formavimąsi ir svarbų pokytį – perėjimą nuo sakytinės tradicinės kultūros prie rašytinės modernios visuomenės kultūros..
Didžiausia LMD tautosakos rinkinių kolekcijos dalis saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ją sudaro XIX a. ir XX a. I pusėje užrašyti 1254 rinkiniai (per 50 000 psl., apie 83 000 tautosakos vnt.), tarp jų yra garsių lietuvių rašytojų bei visuomenės veikėjų – J. Basanavičiaus, S. Daukanto, S. Stanevičiaus, A. Baranausko, Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Tumo-Vaižganto, L. Ivinskio ir kt. – tautosakos rinkinių. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo centro Rankraščių skyriuje saugomame Jurgio ir Marijos Šlapelių fonde yra 86 LMD tautosakos rinkiniai (apie 2600 psl.).
Siekiant išsaugoti ir padaryti visiems prieinamus Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkinius 2007 m. pradėta kurti Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazė. Joje galima pamatyti nuskenuotų LMD rinkinių vaizdus ir jų aprašymus. Prieiga: http://www.tautosakos-rankrastynas.lt/.
Nr. 56
Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ sukurtų filmų kolekcija, 1963–2004 m.
Nacionalinės reikšmės, saugoma Kėdainių kino studijoje „Mėgėjas“
1962 m. Kėdainiuose mėgėjiško kino studiją „Mėgėjas“ įkūrė Vitolis Laumakys. Jos branduolys: Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Nijolė Laumakienė, Algirdas Raila, Algimantas Kalinka. Vienos pirmųjų sovietų Lietuvoje įkurtos mėgėjiško kino studijos vientisa 1963–2004 m. sukurtų filmų kolekcija, kurioje 61 filmas, filmuotas ant juodai baltos 16 mm pločio juostos. Filmuose užfiksuota sovietinė ir jau nepriklausomos valstybės miesto kasdienybė, Kėdainiams svarbūs įvykiai įvairiose erdvėse. Ši kolekcija liudija kino veikimą asmeninėje žmonių erdvėje už oficialiosios kino produkcijos ribų. Tai nuosekli kolekcija, atspindinti mėgėjiško kino raidą, technologinius aspektus, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę. Ji svarbi ne tik tuo, kas joje užfiksuota, bet ir kokius procesus liudija sociokultūriniu, technologiniu bei meninės saviraiškos aspektais.
