Vieno iš pirmųjų lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padės JAV palydovo „TechEdSat-3p“ projekto vystytojams gauti jų palydovo skrydžio duomenis.

Vilniaus universitete įkurtoje „LituanicaSAT-1“ žemės stotyje gauti duomenys padės amerikiečiams surinkti daugiau žinių, leisiančių tiksliau atlikti eksperimentus kosmose. Palydovą „TechEdSat-3p“ kuria San Chosė (Kalifornijos valstija, JAV) ir Aidaho (Aidaho valstija, JAV) universitetų studentai.

„TechEdSat-3p“ palydovas į Tarptautinę kosminę stotį buvo pakeltas šių metų rugpjūčio 3 dieną iš Japonijos Tanegashima kosminių skrydžių stoties. Tai bus pirmasis 3 vnt. cubesat standarto dydžio (10x30cm) palydovo paleidimas iš Tarptautinės kosminės stoties, kuriuo planuojama atlikti du svarbius kosmoso pramonei eksperimentus.

„Jų palydovas kosmose misiją atliks vos dešimt dienų. Juo siekiama ištestuoti pasyvųjį kosminį parašiutą (angl. „exo-break“), šis eksperimentas svarbus tiriant galimybes kurti saugius ir pigius kosminių erdvėlaivių greito nusileidimo į žemę būdus“, – teigia misijos „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

Antruoju eksperimentu „TechEdSat-3p“ kūrėjai sieks išbandyti „Iridium“ modemo ir GPS imtuvo galimybes nustatyti tikslią palydovo poziciją orbitoje.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, kad palydovo telemetrijos duomenų rinkimas ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais praktiškai parodys, ar esame visiškai pasiruošę rinkti ne tik „LituanicaSAT-1“, bet ir kitų palydovų perduodamus duomenis. „TechEdSat-3p“ projekto sėkmės atveju, tikėtina, kad ateityje bus sukurtas greitas ir pigus būdas į žemę pargabenti nedidelius krovinius iš Tarptautinės kosminės soties. Tai galėtų būti svarbūs mokslo tyrimų rezultatai, tyrimams kosmose naudoti įvairūs elementai.

Pasak L.Mačiulio, su kolegų projektu teko susipažinti dar stažuotės JAV, Ames tyrimų centre metu. Vėliau į lietuviškojo palydovo kūrėjus kreipęsis šio JAV projekto organizatoriai pasiūlė prisijungti prie žemės stočių tinklo, padedant rinkti skrydžio duomenis. Kadangi palydovas orbitoje skries vos 10 dienų, stengiamasi surinkti kiek galima didesnį svarbių duomenų kiekį tolesniems tyrimams ir išvadoms padaryti.