G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I)

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads2013-11-15-Songaila_politiko_komentaras_apie_mita_ir_tikrove/politiko_komentaras_1114.mp3″ width=”300″]

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai.

Atviras laiškas pradedamas šiais žodžiais: „Mes susipažinome su Jūsų pranešimu dėl žmogaus teisių situacijos Gruzijoje ir norime atsakyti į tą jo dalį, kurioje jūs kalbate apie mūsų nacionalines ir religines mažumas ir kažkodėl tame pat kontekste – apie teisę į seksualinio ištvirkavimo propagandą. Pirmiausia pastebėsime, kad mūsų visuomenė taip gerbia ir yra taip tolerantiška mūsų nacionalinių ir religinių mažumų atstovų atžvilgiu, juos laiko lygiais su kitais, kad niekam niekada nešovė į galvą juos prilyginti homoseksualams ir kitų seksualinio ištvirkimo formų propaguotojams.“

Laiške išreiškiamas įsitikinimas „kad seksualinių perversijų praktikų tapatinimas su bet kurios šalies religinių ir etninių mažumų atstovais, kas pastaraisiais metais vyksta JAV ir Vakarų Europoje, yra dirbtinė, tyčia primesta ideologija“. Europos Sąjungos atstovas viešai rėmė LBGT, t.y. lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų, paradą, beje, panašų, kaip ir Lietuvoje, kur jį taip pat viešai rėmė kai kurie diplomatai; dėl to gruzinų šviesuomenė savo laiške jo paklausė:

„Ką pasakysite, jeigu vėliau jūsų remiamas ištvirkimo internacionalas prie savo keturių raidžių pridės naujas abreviatūras? Ar pas jus nevyksta politinė kova už suaugusių sekso su vaikais legalizavimą, prisidengiant kovos už žmogaus teises vėliava? Ar nesiekiama Vakarų Europos šalyse legalizuoti kraujomaišą? Ar Vakaruose nebaudžiamai neplatinama foto ir video medžiaga, demonstruojanti žmonių ir gyvūnų lytinį santykiavimą? Ar yra šalis, kur buvo pradėta nuo seksualinio ištvirkimo propagandos ir vėliau nereikalauta vienos lyties atstovų „santuokos“ bei leidimo  tokioms „šeimoms“ įsivaikinti?Ar Vakaruose strateginiam vektoriui, siekiančiam susilpninti tradicinę šeimą, netarnauja taip vadinamas juvenalinė justicija, kuri, prisidengdama vaikų gynimo vėliava, teisininkams suteikia teisę įsiveržti šeimon ir atimti vaikus iš tėvų? Ar mes nematome Vakarų pametėtų bandymų pradėti šį pavojingą procesą Gruzijos parlamente ir mūsų neinformuotų arba nuolankių parlamentarų ir žurnalistų paramos jam?“

Ir toliau laiške tęsiama (pateikiu tik ištraukas): „Pasižiūrėkite į savo kartos gyvenimą, ponas Tomai, – kokia jo dalimi liepsite tikėti? Ta, kai jus jūsų tėvai auklėjo tradicinėmis Europos vertybėmis, ar jo vėlesne dalimi, kai jums, jau suaugusiems žmonėms, išaiškino naująją ideologiją?“, bei pridedama: „/…/mes pergyvename dėl jūsų ir jūsų problemų“. O štai vienas iš laiško paskutiniųjų sakinių: „Todėl leiskite mums patiems spręsti, kas mums priimtina iš gerbiamos ir daugeliu atvejų sektinos Europos, o kas – ne. Ir jeigu mūsų draugystė jums irgi nėra tuščias žodis, tuomet ir jūs privalote tikėti jos fundamentalia savybe, kuri vadinasi draugų lygiateisiškumas. O tai reiškia, kad ir jūs turite norėti kažko iš mūsų išmokti ir kažką mūsų dėka prisiminti. Ir, gal būt, tas kažkas ir yra žmonių ir šeimos tradicijos, kurias mes taip branginame Gruzijoje ir kurios taip dabar sumenko Vakarų Europoje.“

Norėčiau „Žinių radijo“ klausytojų retoriškai paklausti, ar jūsų didžioji dauguma nepasirašytų po šio gruzinų laiško mintimis, jei vietoj žodžių „gruzinas“ ir „Gruzija“ būtų įrašyta „lietuvis“ ir „Lietuva“? Tokį pat klausimą būtų galima užduoti ir Lietuvos šviesuomenei, daugumai Lietuvos piliečių…. Bet štai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius š.m. birželio 7 d. užraitė savo parašą ant vadinamosios Stambulo konvencijos, kurioje  vėl mėginami diegti tie patys šeimos griovimo principai ir ideologija, dėl kurių protestuoja ir gruzinai. Tiesa, Teisingumo  ministerija pranešė, kad artimiausiu metu minėtoji konvencija nebus teikiama Seimui ratifikuoti. Kita vertus, kas ten žino, gal  kas nors iš toliau paspaus, ir mūsų nuolankieji politikai šį reikalą paskubins? Todėl, manau labai svarbu tęsti jau prasidėjusią viešą diskusiją dėl vertybinės sumaišties, kurią kelia žmogaus teisėmis prisidengusios amoralaus gyvenimo būdo lobistinės grupės – ištvirkavimo  industrija, kurios plėtros jokia sveika visuomenė neturėtų toleruoti.

Problema, beje, prasideda jau nuo sąvokų… Mes žinome tik dvi žmogaus lytis – vyro ir moters, o mums brukama „socialinės lyties“ sąvoka jau tarsi numato ir kitokias formas. Galbūt čia ir slypi loginė aklavietė, apie kurią kalbama gruzinų šviesuomenės laiške? Nesirengiu ginčytis su akivaizdžia, moksline tiesa,  kad lyties vaidmuo yra ne tik įgimtas, bet ir išmokstamas socialinėje aplinkoje. Bet ar tai reiškia, kad šiuos vaidmenis reikia dekonstruoti, kaip mitą, ką daro politiniai postmodernistai, tarpstantys ir Lietuvoje po socialdemokratų partijos sparnu?

Ar tai reiškia, kad reikia dekonstruoti ir visuomenės normas, kurios vienus vaidmenis laiko normaliais, o kitus ne? Ar tai reiškia, kad mūsų vaikams jau darželyje  reikia brukti demaskuojančią tiesą, kad jų lytis tėra tik mitas, o kad tai geriau suprastų, berniukus reikia pratinti žaisti su lėlėmis, o mergaites su mašinytėmis?..

Apie  šį konfliktą tarp tikrovės ir mito išgirsite mano komentaro pratęsime po dviejų savaičių. Girdėjote Tautininkų sąjungos komentarą per Žinių radiją.