Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai kartu su šalies bitininkus vienijančia visuomenine organizacija – Lietuvos bitininkų sąjunga, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki šių metų vasaros vykdė tyrimo dėl bičių šeimų nykimo programą, kuri buvo parengta remiantis Europos Sąjungos (ES) etaloninės laboratorijos techniniu dokumentu „Bičių šeimų nykimo stebėjimo tyrimų projekto pagrindas“ (angl. „Basis for a pilot surveillance project on honeybee colony losses“). Projekte dalyvavo 16 ES valstybių.
Šios programos pagrindiniai tikslai – suvienodinti priežiūros procedūras, kurios leistų tiksliai įvertinti bičių šeimų nuostolius valstybėse narėse, atlikti bičių ligų ir bičių elgsenos sutrikimų paplitimo tyrimus bei įvertinti bičių ligų dažnumą pagal suvienodintas vertinimo procedūras ir epidemiologinius rodiklius.
Programos vykdymo metu Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištyrus atrinktas bičių šeimas, buvo nustatytas šių vabzdžių mirtingumo lygis žiemojimo bei sezono metu, įvertintas bičių pagrindinių užkrečiamųjų ligų paplitimas pavasarį, bitininkystės sezono metu ir prieš jų žiemojimą. Be to, kaip vienas svarbiausių rizikos veiksnių, buvo įvertinta ūmaus bičių paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusų įtaka bičių mirtingumui žiemojimo metu.
„Išanalizavus pastaraisiais metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomą bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės sistemą, bitynų registraciją ir įvertinus statistikos duomenis, išvados dėl bičių šeimų nykimo Lietuvoje nėra gąsdinančios. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad bičių populiacija po žiemojimo laikotarpio sumažėja, tačiau vėliau, per metus jų šeimų skaičius pasiekia buvusį lygį ir net turi tendenciją didėti. Lietuvos bitininkams nerimauti dėl bičių užkrečiamųjų ligų kol kas nėra pagrindo“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis.
2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 6,3 tūkst. bitynų, kuriuose gyveno daugiau nei 119 tūkst. bičių šeimų. 2012 m. sausio 1 d. bitynų skaičius buvo 7,2 tūkst., bičių šeimų skaičius – 164, 5 tūkst. Šie statistikos duomenys buvo patvirtinti įgyvendinant minėtą bičių šeimų nykimo programą.
Iš bandymams atrinkto 191 bityno žiemojimo laikotarpį išgyveno beveik 2,5 tūkst. šeimų (95 %), žuvo 124 šeimos (5 %). Pasak A.Paliučio, tai pakankamai geras rodiklis, tačiau norint įsitikinti, jog atlikti tyrimai atspindi realią situaciją, reikia ilgesnį laiką (keletą metų) tirti ir stebėti bičių šeimas.
Didžiausias Lietuvos bitininkų rūpestis yra varozės erkės, kurios platina virusines bičių ligas. Vykdant atrinktų bitynų stebėseną, iš 2,5 tūkst. bičių šeimų buvo paimta po vieną mėginį (mėginį sudarė apie 300 bičių) ir visos ištirtos dėl varozės. Atlikus tyrimus, 1,17 tūkst. bičių šeimų buvo neužsikrėtusios varozės erkėmis, 53 % šeimų buvo užsikrėtę nežymiai. Veterinarijos gydytojo teigimu, tai rodo, jog daugumos bitininkų laiku įgyvendintos priemonės davė akivaizdžiai teigiamus rezultatus.
Specialistų manymu, varozės erkės gali platinti deformuotų sparnų bei ūminio ar lėtinio bičių paralyžiaus virusus. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute iš 191 mėginio, paimto iš atrinktų bičių šeimų, molekuliniais tyrimais buvo nustatytas 121 atvejis deformuotų sparnų ir 14 atvejų ūminio bičių paralyžiaus virusų, t.y. 63 % bičių šeimų buvo užsikrėtusios.
„Kadangi užsikrėtimas virusais gana intensyvus, todėl galima manyti, kad šios virusinės ligos yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, nulemiančių bičių populiacijos mažėjimą. Gydymo prieš virusines bičių ligas kol kas nėra, todėl labai svarbu, kad bitininkai laiku ir efektyviomis priemonėmis naikintų varozės erkes, nes jos yra ne tik bičių parazitai, bet ir pagrindiniai virusinių ligų platintojai“, – teigė A.Paliutis.
Vykdant bičių šeimų nykimo programos antrąjį ir trečiąjį etapus, buvo apžiūrėtos bičių šeimos bitynuose, ir pastebėjus vienos ar kitos bičių ligos simptomus, buvo imami mėginiai ir siunčiami į laboratoriją ištirti. 2013 metų pavasarį ir vasarą ištirti 9 simptominiai mėginai, įtarus amerikinį ir europinį bičių puvinius, buvo nustatyti 3 teigiami amerikinio puvinio atvejai. Ištyrus 166 mėginius dėl nozematozės, 70 atvejų buvo patvirtinta ši liga. Atliekant laboratorinius tyrimus, nebuvo aptiktas nei vienas egzotiškų užkrečiamųjų bičių ligų – tropilaelps erkių ir mažojo avilio vabalo atvejis.
Siekiant tiksliau išsiaiškinti bičių žuvimo priežastis, Europos Komisija dar vienerių (2013–2014) metų laikotarpiui pratęsė programos „Bičių šeimų nykimo stebėjimo tyrimų projekto pagrindas“ vykdymą.
seniai aišku kad GMO žudo bites