Dviejų rajonų savivaldybės – Molėtų ir Zarasų – pasirinktos projektui „Žvejybos rojus“ įgyvendinti. Apie tai per šiandien, spalio 29 d., vykusią spaudos konferenciją paskelbė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak ministro, gamtos niokotojus aplinkosaugininkai vis labiau drausmina ekonominėmis priemonėmis, o norintiesiems gamtoje atsigauti ir pailsėti siekia sukurti reikiamą infrastruktūrą.
„Tai pirmas atvejis, kai ministerija ne tik draudžia, saugo, bet ir kuria“, – sveikindama tokią iniciatyvą sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė. Jos žodžiais, projektas „Žvejybos rojus“ labai padės į Lietuvą pritraukti ir užsienio turistų.
Šį projektą Aplinkos ministerija inicijavo rugpjūčio pradžioje, siekdama sukurti mėgėjų žvejybai patrauklų regioną, skatinti žvejybos turizmą, prisidėti didinant vietos gyventojų užimtumą sutelkus valstybės ir savivaldos institucijų pastangas bei išteklius. Į ministerijos kvietimą bendradarbiauti atsiliepė daugiau kaip trečdalis (22) Lietuvos savivaldybių. Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė per pirmąjį atrankos etapą įvertino jų siūlymus ir pateiktų teritorijų tinkamumą pagal nustatytus kriterijus – vandens telkinių plotą ir įvairovę, esamus žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, esamą turizmo infrastruktūrą ir atitikimą jo plėtros prioritetams. Antrajam atrankos etapui buvo atrinkti trijų savivaldybių – Lazdijų, Molėtų ir Zarasų rajonų – pasiūlymai. Kadangi su projektu „Žvejybos rojus“ sunkiai suderinama verslinė žvejyba, o ji vyksta daugelyje Lazdijų rajono vandens telkinių, tai buvo viena iš priežasčių, kad šis rajonas nebuvo pasirinktas projektui įgyvendinti.
Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės priskiriamos didžiausią rekreacinį potencialą turintiems regionams. Šie rajonai visada buvo vieni populiariausių tarp žvejų, tačiau mėgėjų žvejyba juose nebuvo tikslingai plėtojama. Kadangi Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės yra vienos iš lyderių pagal turizmo infrastruktūrą ir rinkodarą, projektas „Žvejybos rojus“ čia bus ne naujų darbų pradžia, bet pradėtųjų tąsa. Todėl sumažės kaštai jam įgyvendinti.
„Žvejybos rojui“ sukurti pirmiausia reikia pagausinti žuvų išteklius. Joms įveisti Aplinkos ministerija įsipareigoja skirti tiek lėšų, kiek reikia pagal mokslininkų rekomendacijas žvejų poreikiams patenkinti. Preliminariai žuvims įveisti šiose savivaldybėse bus skiriama apie 300 tūkst. Lt kasmet. Gerokai daugiau dėmesio bus skiriama ir žuvų ištekliams apsaugoti. Šiam tikslui Aplinkos ministerija įsipareigoja skirti papildomų finansinių išteklių.
Abi išrinktosios savivaldybės rūpinsis turizmo infrastruktūros plėtra, rinkodara. Projektą aktyviai palaiko vietos bendruomenės, verslininkai, žvejybos plotų naudotojai. Šios savivaldybės – vienos iš lyderių šalyje ir pagal kaimo turizmo sodybas. Daugelis tokių sodybų numato plėsti paslaugas žvejams: nuomoti valtis, žvejybos įrankius, teikti žvejybos gidų paslaugas.
Tikimasi, kaip sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, kad „Žvejybos rojus“ taps ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomu žvejų traukos centru. Jis skatins vietos kaimų gyventojų verslumą, smulkųjį verslą. Jeigu projektas bus sėkmingas, ateityje numatoma pasirašyti sutartis ir su kitomis savivaldybėmis, kurios dabar nebuvo pasirinktos jam įgyvendinti, tačiau pasiryžusios savo jėgomis ir lėšomis nuosekliai dirbti gausindamos žuvų išteklius, plėtodamos su žvejyba susijusias paslaugas.