Spalio 9 d. Žemaitijos miškuose išleistos dvi lūšys ir du didieji apuokai. Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trijų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 16 lūšių ir 29 didžiųjų apuokų.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino Gamtos paveldo fondo darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais.
Lūšys į gamtą yra išleidžiamos su siųstuvėliais, todėl visą laiką žinoma apie jų buvimo vietas, galima operatyviai nustatyti gyvūno aktyvumą, o žūties atveju – kūno temperatūros pokyčius.
Didysis apuokas – vienas rečiausias Lietuvos pelėdinių paukščių būrio atstovas. Lietuvos Respublikos teritorijoje populiacija vertinama 10–20 perinčių porų. Šių paukščių negausu dėl išskirtinės rūšies specifikos yra itin jautrūs trikdymui, todėl veisimosi metu pražūtingas miško kirtimas, kiti miškų darbai, pavasarinis grybavimas. Grėsmę kelia didelis plėšrūnų ir šernų skaičius. Dėl nedidėlės gausos ir spartaus nykimo didysis apuokas nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, be to, įtrauktas į Berno konvencijos II priedą ir Paukščių direktyvos I priedą.
Lūšis – vienintelis katininių šeimos atstovas, gyvenantis Lietuvos miškuose. Dabartinę populiaciją sudaro apie 30-40 žvėrelių. Taip pat šis žvėrelis yra jautrus trikdymui, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi ar poilsiaujama jų gyvenamosiose vietose. Lūšims laisvėje kyla nemažai grėsmių. Kai kada gyvūnai žūsta, susidūrę su transporto priemonėmis, pakliuvę į brakonierių paspęstas kilpas. Aplinkosaugininkai primena, kad už sunaikintą lūšį tektų atlyginti 16,3 tūkst. litų gamtai padarytą žalą. Prieš porą metų Anykščių rajone lūšį sunaikinusiems brakonieriams buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.
Lūšis Lietuvoje nemedžiojama nuo 1979 m. 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, rūšis įtraukta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus.
Puiku! Bet svarbiausias tikslas būtų sustabdyt miškų kirtimą, nes tai pagrindinė priežastis, kodėl šios retos rūšys baigia išnykt. Nejaugi daugumai visuomenės svarbiau išnaikint ir parduot mūsų gamtą, medžius užsieniečiams lentoms, lietuviai, susimastykim…