A. Patacko spaudos konferencija: Ar Prienuose pasikartos Klonio gatvės tragedija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus? (video)

Spalio 7 d. Seime įvyko Seimo nario, Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Vaclovo Patacko spaudos konferencija „Ar Prienuose pasikartos Klonio gatvės tragedija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus?“

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo: Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas; Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; psichologė, visuomenininkė Eglė Mirončikienė.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Medžiukų kaimą, Prienų rajone, jau septintus metus vykstanti kova gali atvesti prie Garliavos Klonio gatvės tragedijos pasikartojimo.

2008 m. našlaite liko 3,5 mėnesio kūdikis Eglutė Laukaitytė. Jos tėvai žuvo autoavarijoje. Po šio nelaimingo atsitikimo globoti našlaitę ėmėsi Jūratė ir Juozas Lukoševičiai – kaimynystėje gyvenanti mergaitės senelės pusseserės sūnaus šeima Juozas ir Jūratė Lukoševičiai.

Tačiau netrukus atsirado ir kiti giminaičiai norintys globoti mergaitę – pusbrolio iš motinos pusės – Agnės ir Audriaus Bendinskų šeima gyvenanti Vilniuje. Prasidėjo teismai. Visuos juos laimėjo Bendinskai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kol giminaičiai aiškinosi santykius mergaitė jau išaugo, ėmė lankyti mokyklą, kad Lukoševičių šeimoje jaučiasi saugi, o Jūratę Lukoševičienę laiko savo mama.

Tačiau po Lukošiavičiams nepalankių teismų sprendimų, kuriais vaiko įtėviais pripažinti turtingesni ir labiau išsilavinę vilniečiai Bendinskai, yra areštuotas Lukoševičių turtas, asmeninės sąskaitos, priteistos baudos…

Paties vaiko savijauta, norai ir nuomonė teismams ir antstoliams yra neįdomūs ir nesvarbūs.  Vėl kaip ir Garliavos atveju nė netinama  atsižvelgti į vaiko interesus, į mergaitės prisirišimą prie šeimos kurioje ji gyvena jau septintus metus į jos santykius su žmonėmis, kuriuos našlaitė laiko tikrąja savo šeima.

2010 m. gegužės mėnesį mergaitę iš senelių bandžiusi paimti antstolė sulaukė kaimo gyventojų pasipriešino. Užstoję senelius ir mergaitę jie neleido jos išvežti.

Pastaruoju metu Lukoševičių šeima gavo raštą, kad spalio 8 d. privalo mergaitę pristatyti „ambulatorinei psichologinei ekspertizei“…

Spaudos konferencijoje signataras A.Patackas pažymėjo, kad vaikų teisių pažeidimo atvejai kartojasi: „Atvejis Prienuose yra beveik identiškas tam, kas nutiko Garliavoje, todėl norime atkreipti dėmesį į teisėsaugos institucijų darbą ir sukurtus blogus precendentus. Globą siūlančiai šeimai, kurios mergaitė net nepažįsta, palankaus teismo sprendimo motyvas – geresnė materialinė padėtis ir išsilavinimas. Tuo metu Tarptautinės Vaiko teisių konvencijos preambulėje pažymima, jog vaikas turi būti laimingas, saugus, augti sugyvenančioje šeimoje – šias sąlygas dabartiniai globėjai užtikrina. Be to, priimant sprendimus būtina atsižvelgti paprotinę kiekvienos šalies teisę. Visas kaimas, iš arti matantis šeimą, auginančią mergaitę, stoja mūru už ją.“

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į problemas teisėsaugos institucijose: „Tai – sovietinis palikimas. Okupacijos metais iš teisės buvo eliminuoti bet kokie vertybiniai dalykai, nes sovietinė teisė buvo vertybiškai neutralizuota, iš esmės reiškianti tik kodeksų straipsnių vykdymą. Tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijoje dažnas atvejis, kad teisininkai kartu turi ir filosofo išsilavinimą. Kitaip tariant, vyksta kova tarp krikščionybės ir antropocentrizmo, reiškiančio, kad žmogus pats sau yra aukščiausias siekinys. Tai ir nulemia esamas problemas.“

A.Patackas paprašė ir globos prašančios šeimos supratimo: „Kreipiuosi į porą, kuri nori mergaitę įsivaikinti – atsisakykite savo ketinimų. Ar manote, kad mergaitė bus laiminga, ar patys būsite laimingi? Esate jauni, laimėjote teismus, bet nelaimėjote žmonių pagarbos, todėl turėtumėte atsisakyti teismų ir padaryti gerą darbą.“

Tai, kad nėra atsižvelgiama į tarptautinėje teisėje nustatytus reikalavimus, pažymėjo ir A.Stancikienė: „Teismai, priimdami sprendimus, ignoruoja vaiko norą ir aiškų pasakymą, su kuo jis nori gyventi. Ignoruojama Tarptautinė Vaiko teisių konvencija, kurioje kalbama ne tik apie formalų vaiko išklausymą, bet išgirdimą to, ką jis sako. Ir šiuo, ir Garliavos atveju į tai nėra atsižvelgiama. Kaip galima iš tokios artimos aplinkos vaiką išplėšti?“

Anot Seimo narės, situaciją apsunkina ir problemos psichiatrijoje: „Jei bus tik tokie psichologai kaip Dainius Pūras, kuris, stebėdamas Garliavos istoriją per televizijos ekraną, pateikė išvadas ir pakreipė bylos eigą, apie kokią psichologiją ir psichiatriją galime kalbėti? Reikėtų kelti klausimą kodėl tokie asmenys yra prileidžiami prie vaikų ir atstovauja Lietuvą tarptautinėse institucijose. Ar įmanoma, kad nematęs mergaitės žmogus leidžia sau pateikti išvadas?“

Žmogaus teisių asociacijos vadovas V.Budnikas pasidžiaugė, kad Aukščiausiasis Teismas bylą paskyrė nagrinėti iš naujo. „Nors pirmos instancijos ir Apygardos teismai priėmė sprendimus atiduoti kitai šeimai, Aukščiausiasis Teismas rėmėsi tarptautinėmis konvencijomis. Tai reiškia, kad vaikui paskirta ekspertizė turės nustatyti, su kuo jam yra geriau gyventi. Mes stebėsime, kaip yra užduodami klausimai.

„Svarbiausia, kad tuo atveju, jei ekspertizė nustatys, kad vaikas nori likti su esamais globėjais, teismas leistų jam toliau gyventi su dabartine šeima. Iš to kyla klausimas – kodėl taip skubama Kauno Apygardos teisme, kur jau pradėtas procesas, dabartinę globėjų šeimą kaltinant dėl teismo sprendimo nevykdymo. Jei ekpertizė skiriama išsiaiškinti, su kuo vaikui geriau, apie kokią baudžiamąją atsakomybę galime kalbėti? Vaikas tarsi tapo daiktu, kurį galima pasiimti, padėti, atimti iš tėvų. Yra net suklastotų fotografijų, kuriose mergaitė esą užfiksuota su globą perimti pretenduojančia šeima, nors niekada su ja nebuvo susitikusi. Tai yra paprasčiausias įrodymų klastojimas.“

Parlamentaras Rytas Kupčinskas baiminosi, kad tokie atvejai gali pasikartoti ateityje: „Norėčiau atkreipti dėmesį į Garliavos istorijos išvadas, kurias padarė visuomeninė komisija, sudaryta iš garbių teisininkų, Neprikausomybės akto signatarų. Išvados buvo kvalifikuotos ir surašytos labai tiksliai, tačiau mūsų valstybėje atmestos. Todėl tokios tragedijos yra užprogramuotos ateičiai. Kokioje situacijoje atsiduria tie, kurie kovoja už tarptautinių konvencijų normų laikymąsi? Žmonės yra moraliai ir finansiškai išsekinami, jų sąskaitos blokuojamos, todėl praktiškai nepaliekama Konstitucijoje numatyta teisės gintis.“

Psichologės Eglės Mirončikienės teigimu, vaiko interesų nėra paisoma: „Vaiko išplėšimas iš šeimos yra sukrėtimas, jis patiria didžiulį šoką, iki metų trunka skausmingas adaptacinis periodas. Gali kilti elgesio ar net sveikatos sutrikimų. Tarptautinėse normose pažymima, kad tik „blogiausiais atvejais“ vaikai gali būti perkeliami į kitas šeimas. Net paprasti žmonės suvokia, kad vaikas turi teisę gyventi savo tėvų ir senelių bendruomenėje, palaikyti giminystės ryšius. Mūsų įstatymai, deja, nenumato galimybės įvaikinti vaikus asmenims, su kuriais jį sieja artimi ryšiai. Dar labiau nesuprantamas teismo sprendimas leisti įvaikinti mergaitę nepažįstamiems giminaičiams vien todėl, kad jie jaunesni, turtingesni ir geriau išsilavinę. Tai reiškia, kad būdami paprasti darbininkai vien todėl esate blogesni tėvai, nei uždirbantieji daugiau.  Pinigų ir jaunystės kultas užvaldė ne tik žiniasklaidą, bet ir institucijų protus.“

Ji taip pat pažymėjo reginti pavojingas tendencijas teisiniame reguliavime: „Lietuvoje iš šeimų kasmet atimama per 2 tūkstančius vaikų. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia įstatymą, kurį galima pavadinti vaiko atėmimo iš šeimos įstatymu. Jis visą atsakomybę už vaiko teisių apsaugą užkrauna tėvams, o valstybė atlieka tik kontrolės funkcijas. Tą įgalina platūs apibrėžimai, pavyzdžiui, smurtu prieš vaiką gali būti pavadinama bet kokia bausmė ar tėvų reikalavimas. Magiškas vaiko teisių pirmenybės principas įgalina daryti viską, paminant tėvų ir globėjų teises. Vaikas tampa vertinga preke, iš kurios galima gerai uždirbti.“