Rugsėjo 25 d. Seime vyksta tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Jos tikslas – skatinti diskusijas apie kalbų mokymo ir mokymosi svarbą siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas piliečių mobilumui, aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Tiesioginė konferencijos transliacija internetu ČIA.
Renginio dalyvius įžanginiame posėdyje pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Komisijos (EK) narė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou), Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato generalinis direktorius Rytis Martikonis, Europos nacionalinių kalbų institutų federacijos (EFNIL) prezidentas prof. dr. Gerhardas Štikelis (Gerhard Stickel), Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė.
Seimo Pirmininkas V.Gedvilas savo kalboje pažymėjo, kad trijų pagrindinių konferencijos temų – kalbų mokymasis mobilumui ir darbui Europoje, vertimas raštu ir žodžiu aktyviam pilietiškumui, kalbos skaitmeninėje erdvėje svarba ir aktualumas šiandienos pasaulyje yra neabejotinas. Kiekviena iš Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kalbų yra ne tik konkrečios šalies bei tautos pamatas, tačiau ir didžiulis visos Europos turtas, kurį reikia puoselėti ir saugoti, tai yra ir kiekvieno žmogaus asmeninis turtas, raktas į bendravimą, darbą.
Seimo Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę visaverčio gyvenimo siekiančiam ES piliečiui, užtikrinti kokybišką automatinį vertimą: „Šią kokybę bei jos pažangą gali užtikrinti tik skaitmeninė erdvė. Tai sritis, kurioje būtinos naujos idėjos, nauji resursai, nauji atradimai, todėl labai malonu, kad būtent apie tai diskutuoti, į tai gilintis ir planuoja konferencijos dalyviai. Aš tikiuosi, jog šiandienos renginys, jame gimę pasiūlymai ar sprendimai taps rimtu postūmiu plečiant ir plėtojant daugiakalbystę šiuolaikinių technologijų sąlygomis“.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, nors ES vartojamos 24 oficialios kalbos, visoje Europoje kalbama maždaug 225 vietinėmis kalbomis. Nemaža dalis europiečių kalba keliomis kalbomis, kurias vadina gimtosiomis.
„Turime svarių mokslinių įrodymų, kad dvikalbystė palengvina kitos kalbos mokymąsi ir stiprina mąstymą. Mūsų piliečiai, kurie naudojasi ES suteiktomis mobilumo galimybėmis, gali patvirtinti, kad daugiakalbystė suteikia ir ekonominės naudos. Kalbant keliomis kalbomis, yra lengviau susirasti darbą, o daugiakalbius darbuotojus įdarbinančios įmonės yra konkurencingesnės Europos ir pasaulio rinkose“, – sakė D. Pavalkis.
Ministras pažymėjo, kad, nežiūrint grėsmių, su kuriomis susiduria ne tik lietuvių, bet ir kitos mažiau vartojamos kalbos, Lietuvos žmonės aktyviai naudojasi Europos piliečiams suteikiama teise mokytis, studijuoti, stažuoti arba dirbti kitose ES valstybėse narėse ir pakvietė visus, ypač, suaugusiuosius, mokytis kitų kalbų, nepaliauti turtinti savąją, aktyviai dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje, pasinaudoti visomis dabartinėmis plačiomis, neįtikėtinomis mobilumo galimybėmis ir savo patirtį sėkmingai pritaikyti tėvynėje.
Dėkodama Lietuvai ir Seimui už paramą organizuojant renginį EK narė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou), atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus, atskleidė ES prioritetus kalbų klausimu. „Mūsų politika yra suvienyti mūsų pastangas tam, kad skatintume piliečius įgyti kuo daugiau kalbinių įgūdžių, kad jie įveiktų kuo daugiau komunikacijos kliūčių. ES skatina vienybę įvairovėje. Kitais metais šią politiką remsime dar stipriau, kadangi iškelsime kalbų mokymąsi Erasmus plius švietimo programos svarbiausiu prioritetu. Per artimiausius metus, vadovaudamiesi šia programa, sudarysime galimybę dar didesniam skaičiui žmonių keliauti po ES ir išmokti daugiau kalbų. Ir pirmą kartą skirsime ypatingą dėmesį tam, kad žmonės mokytųsi užsienio kalbų ir užsienyje įgytą patirtį galėtų plačiau pritaikyti. Esu įsitikinusi, kad Erasmus plius programa labai daug prisidės prie daugiakalbiškumo Europoje. Tai tūrėtų padėti sukurti naujoviškus būdus padėti mokyti kalbų, turėtų skatinti žmones naujai žvelgti į kalbų mokymąsi tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų. Naujos kalbinės technologijos taps norma ir bus priimtos naujos mokytojų kartos“, – sakė. A.Vasiliu.
EK Vertimo raštu generalinio direktorato generalinis direktorius Rytis Martikonis džiaugėsi, kad, pasirinkdama šios konferencijos temas, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva primena politinę šių klausimų svarbą Europos Sąjungai kaip visumai ir jos šalims atskirai. „Tokios kalbinės aplinkos, kaip ES, tarptautinių susivienijimų istorijoje iki šiol nėra buvę: visų ES teisės aktų projektai yra pateikiami visomis oficialiosiomis ES kalbomis, ir piliečiai gali kreiptis į ES institucijas bet kuria iš šių kalbų. ES šalių kalbų lygybės principas yra pamatinė aktyvaus piliečių dalyvavimo ES demokratiniame gyvenime prielaida“, – pažymėjo generalinis direktorius.
Pasak R.Martikonio, lietuviai puikiai atsimena pakilius Mikalojaus Daukšos žodžius, parašytus 1599 m.: „Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Europos nacionalinių kalbų institutų federacijos (EFNIL) prezidentas prof. dr. Gerhardas Štikelis atkreipė dėmesį į savotiškai paradoksalią situaciją: iš vienos pusės kylančią būtinybę užtikrinti kalbų įvairovę kaip ES turto pagrindą, iš kitos pusės atsirandančias komunikacijos kliūtis, kylančias dėl šios kalbų įvairovės.
„Esminis dalykas Europos daugiakalbystės srityje yra susijęs su tuo, kaip piliečiai gali dalyvauti savo šalies ir Europos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Prieiga prie informacijos turi būti užtikrinta visiems ES piliečiams, jie turi gauti informaciją apie svarbius politinius, kultūrinius ir kitus klausimus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ir Europos lygmeniu. Palengvinti apsikeitimą informacija galima per vertimų sistemas. Tai aktualu imigrantams, gyvenantiems daugelyje ES valstybių“, – sakė G. Štikelis.
Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė išreiškė viltį, kad susirinkusieji į konferenciją Seime palaiko idėją, kad kiekviena konkreti kalba yra vienas svarbiausių kūrybinės raiškos, individualumo, unikalumo veiksnių, kad kalbų įvairovės kūrybinės potencijos, pasireiškiančios per daugiakalbystę, teigia ne tik kiekvienos kalbos ir kultūros išskirtinumą, bet daugiakalbio pasaulio vienovę įvairovėje.
„Plėtojant ir stiprinant dabartinę daugiakalbystę pasidaro labai svarbu mokėti atpažinti kiekvienoje Europos kalboje esantį pasaulėvaizdį su jo istorine, socialine, psichologine perspektyva, žaidimais, galiomis ir baimėmis. Tik taip Europa gali jį pratęsti dviem būdais – kalbiškuoju ir nekalbiškuoju“, – sakė J. Zabarskaitė.
Pasak Lietuvių kalbos instituto direktorės, labai svarbu mąstyti ir apie ateitį, formuoti naują požiūrį į kalbų vaidmenį ir reikšmę: „Atėjo laikas labai rimtai svarstyti klausimą apie Europos kalbas, kaip generalizuojantį Europos konkurencingumo veiksnį, kurio praktinis panaudojimas gali būti dabar kuriamų sumaniųjų specializacijų horizontalus pagrindas. Europos daugiakalbystės ateities strategija turėtų būti konstruojama, panaudojant Europos valstybių ir europinės tapatybės kalbiškai generuotas idėjas, kurios per kūrybiškumą virsta konkurencingomis išskirtinėmis inovacijomis, o pastarosios ekonomine, socialine bei kultūrine nauda.“
Konferencijoje „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ dalyvauja daugiau nei 300 mokslininkų, vertėjų, mokytojų, teisininkų, rašytojų, kalbos technologų, verslo atstovų, politikų iš visų Europos Sąjungos šalių.
Šiandien 12.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks konferencijos „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ dalyvių spaudos konferencija. Dalyvaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, Europos Komisijos vertimo raštu generalinis direktorius Rytis Martikonis, Europos Komisijos vertimo žodžiu generalinis direktorius Markas Benedetis (Marco Benedetti) ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Politikos rengimo ir šalių analizės direktorius Pjeras Meresas (Pierre Mairesse).
Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima bus žiūrėti ČIA arba ČIA.
Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima bus internetu raštu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veiks spaudos konferencijos metu) ČIA.
