Portale 15min.lt žurnalistė Margarita Jankutė rašo: „Kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba parkų darbuotojus, žurnalistus ir kitus visuomenės atstovus pakvietė pasidairyti po Dieveniškių istorinį regioninį parką ir savo akimis išvysti, kas padaryta, tvarkant šią saugomą teritoriją, buvome perspėti, kad su savimi reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Mat lankomas kraštas – pasienio zona.
Išties, pasiekus pasienio postą, teko sustoti – pasieniečiai domėjosi, kur ir kokiais sumetimais važiuojame. Pažintinius ir dalykinius išvykos tikslus paaiškinti jiems padėjo prie patikros punkto mūsų jau laukę svetingi šeimininkai – Dieveniškių istorinio regioninio parko darbuotojai.
Šeimininkams rodant kelią, pirmiausia vykome apžiūrėti neseniai sutvarkyto ir lankymui pritaikyto Bėčionių piliakalnio. Jis – kol kas vienintelis žinomas ir ištyrinėtas šiame krašte. Archeologai čia buvo darbavęsi tik praėjusio šimtmečio vidury, taigi dabar jiems buvo palanki proga vėl imtis mokslinių – tiriamųjų darbų. Kasinėtame plote rastas kultūrinis sluoksnis bylojo, jog žmonių čia gyventa II – I amžiuje prieš mūsų erą bei I – III mūsų eros amžiuje. Archeologai aptiko buvusio gynybinio griovio vietą, rado nemaža keramikos – tiek žiestos tradicinės, tiek juodosios – liekanų, iškasė netgi visas vieno suskilusio puodo dalis ( tai būta brūkšniuotosios keramikos gaminio ). O štai rastas žalvarinis diržo apkalas datuojamas jau XV amžiumi. Archeologams savo tyrinėjimus užbaigus, darbo ėmėsi miškininkai, apvalę piliakalnio šlaitus nuo menkavertės augmenijos; šienpjoviai, nupjovę išstypusias žoles, na ir, žinoma, medžio darbų specialistai. Jiems teko ir lentinį 75 metrų ilgio taką per drėgnas prieigas nutiesti, ir terasuotus laiptus įrengti, ir medinį tiltą per šalia piliakalnio tekančią Gaują pastatyti… Tačiau nelengviausias darbas atiteko kelininkams: jiems prisiėjo kapitaliai suremontuoti nuo pagrindinio kelio atsišakojusį piliakalnio link vedantį keliuką. Dabar juo gali laisvai atriedėti tiek lengvosios mašinos, tiek autobusai su žmonėmis, norinčiais pasigrožėti šiuo gamtiniu – istoriniu objektu. Lankytojų patogumui įrengta erdvi mašinų stovėjimo aikštelė, tvarkinga pavėsinė, stalas, suoliukai…
– Kuo galima pasidžiaugti – tai į gerąją pusę besikeičiančiu piliakalnio lankytojų elgesiu. Jau kiek laiko stovi šie mūsų statiniai, o nieks neišlaužyta, neišbraižyta. Gal, sakome, pagaliau imamas vertinti ir triūsas tų, kurie visą šį grožį kuria? – dalijosi mintimis Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas.
Išties, kažkaip sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam pakiltų ranka niokoti šitaip rūpestingai sutvarkytą aplinką. Ir ant piliakalnio įrengta apžvalgos aikštelė, atverianti puikią apylinkių panoramą, ir skaldinėlio dangos takeliai, ir visur išstatyti informaciniai stendai, ir net specialūs stovai dviračiams atremti – kiekviena detalė byloja, kiek čia triūso įdėta, tvarkant šią valstybės saugomą teritoriją. Tad tik nuoširdų ačiū reiktų tarti tiems, kurių dėka visa ši tvarka palaikoma.
Po istorinio regioninio parko teritoriją vingiuoja du pėsčiųjų (šešių ir dešimties kilometrų), du dviračių (23 ir 30 km) ir du automobilių (55 ir 100 km) maršrutai. Pagrindiniams lankomiems objektams apžiūrėti darbuotojai siūlo 55 km ilgio maršrutą, o jeigu nuspręsite išvysti dar daugiau, pravers 100 km žygis automobiliu. Parke lengva orientuotis, nes yra puiki lauko informacinė sistema: rodyklės, stendai, poilsio infrastruktūra.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM atstovė Diana Rakauskaitė, informacinė sistema įrengta ir Bėčionių piliakalnis sutvarkytas pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)”.
