Ar mylite savo darbą? Ar kas rytą į jį skubate su šypsena veide ir pasiruošę nuversti kalnus? Jei taip, Jums labai pasisekė – sėdite savo rogėse. Apsispręsti, ką studijuoti ir dirbti ateityje, – vienas sunkiausių jaunimo iššūkių. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai, neseniai patys sukę galvas, kokias studijas pasirinkti, nusprendė palengvinti mokinių dalią. Jie įgyvendino projektą „Aš myliu savo darbą“, kurio tikslas – supažindinti mokinius su skirtingomis profesijomis praktiškai.
„Daugelis profesijų aprašymų skamba itin patraukliai – akcentuojami darbo privalumai, bet nutylima apie trūkumus – o tai klaidina jaunimą. Norėdami padėti mokiniams apsispręsti, kokią profesiją rinktis, pakvietėme juos pabendrauti su įvairių sričių specialistais, apsilankyti jų darbo vietose ir susipažinti su kasdiene veikla“, – pasakoja Irena Matelienė, Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo Turizmo ir kalbų katedros kultūros ir muzikos katedros dėstytoja.
Projekte „Aš myliu savo darbą“ dalyvavo Rokiškio J. Tumo-Vaižganto, Kamajų Antano Strazdo, Juodupės gimnazijų ir Senamiesčio progimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai. Jie lankėsi įvairiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir susipažino su kultūros vadybininko, garso ir šviesų operatoriaus, socialinio darbuotojo, veterinaro, kineziterapeuto, žurnalisto, turizmo vadybininko, drožėjo ir daugeliu kitų profesijų.
Anot I. Matelienės, mokinius itin sudomino automechaniko, pradinių klasių mokytojo, darželio auklėtojo ir kirpėjo-stilisto darbas.
„Norėčiau studijuoti mediciną arba veterinariją, todėl nusprendžiau geriau susipažinti būtent su šių sričių specialybėmis. Susitikime su veterinaru apžiūrėjome jo darbo įrankius, lankėmės ūkyje, sužinojome daug dalykų, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojome, pavyzdžiui, kad darbe susiduriama su ne pačiu maloniausiu kvapu, galima užsikrėsti įvairiomis ligomis ar net patirti lūžių, – prisimena Laurita Švelnytė, J. Tumo-Vaižganto gimnazijos būsima abiturientė. – O štai po susitikimo su kineziterapeutu supratau, kad net baigus šią specialybę universitete, teks ir toliau daug mokytis bei tobulėti.“
Tuo tarpu J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokinė Elinga Adamonytė domisi kirpėjos darbu, todėl nepraleido progos pasisemti praktinių žinių kirpykloje.
„Kirpėjos darbas nėra toks žavus ir lengvas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: tenka dirbti su dažais, aštriais ir karštais daiktais, išgirsti ir stengtis patenkinti kiekvieną kliento pageidavimą, – sako E. Adamonytė, būsima dešimtokė. – Apsispręsti, ką studijuoti ir dirbti ateityje, labai sudėtinga: nuomonė dažnai keičiasi, patinka daug skirtingų dalykų. Tokie susitikimai itin naudingi, nes padeda pažvelgti į profesijas naujai: kai skaitai aprašymą, viskas atrodo vienaip, kai išbandai praktiškai – kitaip.“
Abi mokinės tikina, kad atskleista „tamsioji profesijų pusė“ visiškai jų negąsdina, priešingai – padeda susidaryti visapusišką nuomonę. Kiekviename darbe yra ir gerų, ir ne itin malonių dalykų.
Anot I. Matelienės, kai kurie Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai įveikė netrumpą kelią, kol atrado tikrąjį pašaukimą. Jie labai džiaugiasi, kad padėjo mokiniams suprasti, kokio darbo jie norėtų imtis. Įgyvendinant projektą studentams talkino J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytojos Rita Stalionienė ir Rimutė Valentienė.
Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo projektas „Aš myliu savo darbą“ yra viena didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ iniciatyvų, kurias vykdo 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių. Projektą įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.
Daugiau informacijos apie projektą „Kuriame Respubliką“ rasite interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.
Mylėti galima tik mamą, merginą Tėvynę ir pan., o darbą arba gali mėgti, arba – ne.
Kalbėkime lietuviškai.
Mylėti galima tik mamą, merginą, Tėvynę ir pan., o darbą arba gali mėgti, arba – ne.
Kalbėkime lietuviškai.