Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. „gill-net“). Tai viršija, skirtingai nei anksčiau buvo manyta, aiškiai dokumentuotą paukščių žūtį gaudant ūdomis (angl. „longline“). Ir tai įvertinimas tik jūriniams vandenims. Ši, pasaulinio masto problema, paviešinta pirmą kartą ir aiškiai parodo jog reikalingos skubios priemonės paukščių priegaudai sumažinti.
Atlikta studija, kuri pirmą kartą įvertino jūrinių paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose globaliu mastu, pažymi, kad ši milžiniškas skaičius nurodo tik minimalias žūties apimtis. Vis dar trūksta duomenų iš atskirų pasaulio vietų, taip pat nežinomos nelegalios žvejybos ar kitokio brakonieriavimo, kurių metu tinkluose taip pat įsipainioja paukščiai, apimtys.
„Skirtingai nuo ūdų ir traukiamų tinklų (tralų), kurių poveikį paukščių žūčiai galima sumažinti įgyvendinant tam tikrus techninius sprendimus, su statomais tinklaičiais susijusių analogiškų tyrimų kol kas nedaug, todėl jie turi būti plėtojami skubos tvarka“, – teigia dr. R.Žydelis.
Tinklaičiai įvairių žuvų žvejybai naudojami visame pasaulyje, pagrinde, priekrantės vandenyse. Paprastai jie gaminami iš plono neiloninio valo, kas daro juos praktiškai nematomais po vandeniu. Todėl nenuostabu, kad jie tokie pavojingi nardantiems vandens paukščiams, kurie įsipainioja ir žūva po vandeniu besivaikydami grobį. Tinklaičiuose įsipainioja Humbolto pingvinai, jūrinės antys, tame tarpe ledinės ir nuodėgulės, įvairių rūšių narūnėliai, tame tarpe tastės, alkos, laibasnapiai narūnėliai. Jūriniai paukščiai nėra vienintelės priegaudos aukos – žūva ir delfinai, ruoniai, jūriniai vėžliai.
Santykinai didžiausia jūrinių paukščių priegauda nustatyta Baltijos jūroje, kur, pagal tyrėjų įvertinimus, žūva iki 76 000 paukščių kasmet, taip pat šiaurinėse jūrose ir šiaurės-vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Nors iš atskirų pasaulio vietų dar trūksta duomenų, pakankamai didelis žuvusių jūrinių paukščių skaičius turėtų būti Pietų Atlante, Viduržemio jūroje, pietrytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, taip pat Japonijos ir Korėjos vandenyse.
Šios problemos sprendimu jau susirūpino oficialios valdžios institucijos, pirmiausiai Europos Sąjunga. Praeitų metų lapkričio mėn. Europos Komisija patvirtino specialų veiksmų planą atsitiktinio jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti. Jis numato būtinybę ir įpareigoja šalis-nares sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose, akcentuojant labiausiai problematiškus statomus tinklaičius. Ši problema turi būti sprendžiama per Bendros žuvininkystės plotikos veiksmus, pirmiausiai užtikrinant paukščių žūties duomenų rinkimą, finansuojant tikslinius tyrimus ir įgyvendinant jų metu nustatytas priemones, sąlygojančias mažesnę paukščių žūtį tinklaičiuose.
Anot BirdLife Pasaulinės jūrinių paukščių programos atstovo politikai Rory Crawford, albatrosų apsaugos tikslinės grupės nariams glaudžiai bendradarbiaujant su žvejybos industrija, pavyzdžiui, plaukiant kartu į žvejybos vietas, pasiekti geri rezultatai mažinant paukščių priegaudą ūdomis ir tralais. Todėl toks bendradarbiavimas būtinas ir kituose žvejybos baruose. Jis taip pat paminėjo, kad BirdLife ir jos nacionaliniai partneriai siekia kartu su žvejais, naudojančiais statomus tinklaičius, ieškoti sprendimo būdu priegaudos problemai spręsti.
O ES veiksmų planas atsitiktinio jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti, turėtų padėti ieškant finansinių ir techninių galimybių, tuo pačiu užpildant dabartines žinių spragas. Tai ypač aktualu žiemojančioms sibirinėms gagoms, ledinėms antims ir nuodėgulėms, kurios nyksta globaliu mastu ir katastrofiškai mažėja Baltijos jūroje. „Priegauda tinklaičiuose yra „miegantis milžinas“, su kurio reikia susidoroti kaip tik įmanoma greičiau“, – teigė minėtas BirdLife atstovas.
Lietuvos ornitologų draugija stebi vykstančius procesus Baltijos jūroje ir imasi veiksmų žiemojančių jūrinių ančių ir kitų vandens paukščių priegaudai mažinti, nes Lietuvos priekrantėje žvejai naudoja, būtent, statomus tinklaičius. Pirmiausiai renkami duomenis kokiose priekrantėse vietose ir kokiais laikotarpiais žūva daugiausia paukščių. Vėliau bus ieškomi praktiniai sprendimai.
