Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti.
Tinkamų augalų tūkstančiais
Praeito šimtmečio pabaigoje Viktorijos Zak atlikti tyrimai parodė, kad vis daugiau žmonių domisi vaistažolėmis ir ketina vartoti daugiau nei 3 000 arbatos rūšių organizmo tonusui pakelti, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti, nemigai gydyti ir kitoms problemoms įveikti.
Šiandien viskas pasiekiama: tiek augalai ir įvairiausi jų produktai, tiek informacija apie juos, bet žmogus atitolo nuo augalų pasaulio. Prigimtinis pasitikėjimas, palankumas, poreikis gydytis ir smalsumas kiekvieną kviečia į nepaprastai įdomų augalų pasaulį, žadina norą jį pažinti, gilintis ir stebėtis, atvirai džiaugtis jo turtais. Šiuo metu siūloma daugybė arbatų iš augalų, atvežtų iš įvairių šalių, bet ne kiekvienas žino jų kelią iki parduotuvės.
Svarbu neprarasti budrumo
Yra labai daug gydomųjų augalinių arbatų receptų, užrašytų seniausiose knygose, farmakognozijos fonduose, išlikusių liaudies medicinoje. Tokios arbatos turėtų būti labai naudingos, bet… Audringame dvidešimtame visų sričių chemizavimo ir technologizavimo amžiuje augalų kelias iki vartotojo labai įvairus: tik nedidelė dalis jų renkami natūralioje gamtoje, kiti auginami įvairių dydžių plantacijose, šiltnamiuose ir kitur. Dažniausiai mums lieka nežinomos rinkimo, auginimo, žaliavos ir pačios arbatos ar žolių mišinio gaminimo, sandėliavimo, transportavimo sąlygos ir aplinkybės.
Verslumo, patrauklumo, galiojimo laiko pratęsimo, pripratimo prie produktų tikslais į juos leidžiama dėti įvairių priedų, kurie per ilgą laiką daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai dar ne pagrindinė bėda.
Dėmesio vertos salelės
Cheminių medžiagų į mūsų aplinką patenka vis daugiau: trąšų, augalų apsaugos nuo kenkėjų, ligų ar aplinkos užterštumo pavidalais. Nemažai augalų auginami nenatūralioje jiems aplinkoje – visa tai gali sutrikdyti jiems būdingų mineralinių ir organinių medžiagų sintezę bei kaupimąsi. Pavyzdžiui, augalai, augantys šalia intensyvių pramonės objektų, pakelėse, gali kaupti kenksmingo žmogui kadmio ir kitų elementų bei medžiagų.
Ekologiniuose ūkiuose užaugintos žaliavos šiuo požiūriu dažniausiai yra švarios, nes ūkiai kontroliuojami ir yra lyg po didinamuoju stiklu. Ūkyje auginamos genetiniu požiūriu grynos, dėl genetiškai modifikuotų organizmų patikrintos rizikingų augalų rūšys, tokios kaip gauruotoji soja, vaistinė ožragė, tikroji saulėgrąža, paprastasis kukurūzas. Ekologiniai ūkiai yra salelės genetiniam fondui išsaugoti: kasmet tiriamų medžiagų, kurių sąrašas yra begalinis, rezultatai rodo, kad tokių ūkių augalinės žaliavos yra švarios ir saugios vartoti, bet net ekologiniuose ūkiuose sunku išvengti nedidelių žaliavos užterštumo atvejų.
Net ir griežtai ekologinio ūkininkavimo reikalavimų prisilaikantiems ūkiams sunku paaiškinti, iš kur pastaruoju metu atskirais atvejais žaliavose atsiranda didesni insekticidinės medžiagos DEET kiekiai ar jos pėdsakų. Galbūt dėl bendro aplinkos užterštumo? Šis teršalas pakliūva į gamtą ir užteršia augalus, aplinką, kai naudojame purškalus nuo erkių, kurių šiemet ypač gausu.
Pasirūpinti reikia patiems
Ekologiniai ūkiai turi nuolat rūpintis savo produktų, ypač kasdienėms ir vaistinėms arbatoms skirtų augalinių žaliavų, kokybe. Iš jų gaminamos ir gausiai kasdien vartojamos arbatos troškuliui malšinti, vandens pusiausvyrai organizme palaikyti, organizmui stiprinti. Gydant ligų, ypač lėtines, vartojamos arbatos iš įvairių augalinių žaliavų. Bet kokiu atveju arbatos turi ne kenkti organizmui, o jam padėti. Augalinėse žaliavose turi būti tik tai, kas natūraliai augaluose gaminasi. Arbatų iš įvairių žolelių sudėtį turėtų įvertinti specialistai, reglamentuoti įstatymai. Su tokių arbatų tyrimų rezultatais visuomenė gali susipažinti VŠĮ „Ekoagros“ interneto puslapyje ir pasirinkti, kokius produktus nori vartoti.
Kviečiu visuomenę prisijungti prie ekologiškų produktų propagavimo. Savo norą galima išreikšti tiek politiniu lygiu, vartojant ekologišką maistą, tiek palaikant ekologinį ūkininkavimą, kaip skaidrų, mūsų sveikatai palankų verslą.
Autorė yra vaistininkė, ūkininkė
