Šią savaitę Mykolo Romerio universitete (MRU) rinkosi pilna auditorija entuziastingų ir inovatyvių žmonių, kurių pagrindinis tikslas buvo suvokti kosmoso verslo ir teisės santykį bei atsakyti į klausimą „Kosmoso verslas ir teisė: mistika ar realybė“?
Unikalų renginį organizavo MRU Teisės fakulteto Verslo teisės katedra. Pasak renginio organizatoriaus ir pranešėjo Tomo Ambraso, “tai precedento neturintis atvejis, neabejotinai įeisiantis į Lietuvos teisės ir Lietuvos kosmoso istoriją.“
Teisės terminas pirmą kartą lietuvių raštijoje paminėtas tik XX a. pradžioje, todėl suprantama, kad Lietuvoje jo mokslinė evoliucija atitinkamai neilga. Tuo tarpu Lietuvos kosmoso istorijos pradžią galime sieti su 1600 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusiu Kazimieru Simonavičiumi, pasaulyje pripažintu raketinės teorijos ir praktikos pradininku, rašoma universiteto pranešime spaudai.
Kaip pažymi T. Ambrasas, „Moksle būtina nuolat abejoti ir kelti klausimus. Teisės mokslas negali izoliuotis nuo kitų mokslų, o ypatingai nuo praktikos, atvirkščiai, kosmoso verslo ir teisės kontekste jis privalo remtis kitomis sritimis: aviacija, inžinerija, astronomija, kosmonautika, technologijomis ir ypatingai žmonių praktine patirtimi. Lietuvoje vis dar stokojama supratimo, kas tai yra kosmosas, plačiajai visuomenei menkai žinoma sritis yra aviacija, nedaug žinoma apie lietuvių vykdomus projektus šiose srityse. Todėl būtina kuo daugiau šviesti tiek plačiąją, tiek akademinę visuomenę“.
Kartais valstybėse faktinis teisinis reguliavimas gali būti neadekvatus vien dėl netinkamo tam tikrų visuomeninių santykių ir socialinių reiškinių suvokimo. Kitaip tariant, neturint aiškių praktinių kriterijų, įstatymo leidėjo sukurtos teisinės taisyklės gali iškreiptai reguliuoti verslo santykius. Todėl vieni pagrindinių konferencijos tikslų buvo atsakyti į klausimus: kokios yra kosmoso verslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Ir kurioje vietoje jiems reikalinga teisė ir reguliavimas? Kaip suprantamas kosmosas, koks jo teisinis režimas, kur prasideda ir baigiasi?
Konferenciją atidaręs Lietuvos Kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus pažymėjo, kad šia tema domisi vis daugiau žmonių, vyksta vis daugiau projektų. Santykis su visuomene ir žmonėmis yra labai svarbus, tai skatina socialinių mokslų specialistus domėtis naujomis technologijomis, kad jas būtų galima teisingai apibrėžti, sureguliuoti ir padėti naujoms technologijoms vystytis.
Akcentuodamas naujų technologijų santykį su teise, V. Tomkus pažymėjo, jog inovatyvių technologijų vystymuisi reikia vis daugiau naujos, stiprėjančios teisinės bazės, atsiranda naujos teisinės sąvokos, teisinio reguliavimo objektai, kyla problemos kaip antai: naujų sukurtų objektų teisinė registracija, intelektinės nuosavybės apsauga, draudimas (žala, atsakomybė tretiesiems asmenims), palydoviniai ryšiai, stebėjimas, tarptautinis radijo dažnio reguliavimas, nauja santykių rūšis – žmogaus ir mašinos santykis t.y. robotikos teisė, biotechnologijos, medicina (kamieninių ląstelių problematiką) ir t.t. Pristatydamas aktualijas ir iššūkius verslui Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas atskleidė, jog realiuose praktiniuose dalykuose reikia teisinės bazės supaprastinimo.
Vienas Pirmojo lietuviško palydovo iniciatorių – VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas aptarė pagrindinius projekto iššūkius. Tris mėnesius su kolega Laurynu Mačiuliu stažavęsi NASA, lietuviškojo palydovo kūrėjai prisipažino, kad pirmasis mūsų šalies palydovas kuriamas tik entuziazmo dėka, o finansavimo šaltinių ieško patys projekto autoriai! „Šiam entuziazmu grįstam projektui reikalavimai labai dideli, taikomi aukščiausi standartai Palydovas, pavadintas garsių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno garbei „LituanicaSAT-1“, bus paleistas rudenį iš JAV. Lietuvoje jau nemažai rimtų organizacijų, žmonių įsitraukė į projektą. Palydovo pagalba bus bandoma padaryti pirmąją Lietuvos nuotrauką iš kosmoso, vykdomi tam tikri eksperimentai. Siekiame bendradarbiavimo sutarties su NASA (tarpvyriausybinė sutartis), tokiu būdu bus nutiestas transatlantinis tiltas tolimesniam tobulėjimui ir žengimui į kosmosą, tai neabejotinai sukurs technologinę ir ekonominę naudą. Svarbiausias yra kelias iki palydovo paleidimo (kūryba, patirtis), o pats paleidimas – tai tarsi „žvakutės“ uždegimas ant torto,“ – sakė V. Buzas.
Auditorija turėjo galimybę pamatyti, kaip atrodo palydovas. Prie unikalaus projekto, pirmojo lietuviško palydovo paleidimo į kosmosą galės finansiškai prisidėti visi – tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės. Daugiau informacijos galima rasti kūrėjų svetainėje, kuri pradės veikti už poros savaičių.
UAB „Pakilimo takas“ direktorius skrydžiams Rimvydas Maciulevičius savo žaismingo ir interaktyvaus pranešimo įžangoje nesutiko, kad Lietuva yra maža šalis. Įrodydamas, jog savęs mažinti nereikia, pristatė pirmąjį Lietuvoje ir išskirtinį raketų paleidimo centrą Ignalinos aerodrome bei naujai atsiradusias kosmoso ir aviacijos verslo galimybes. Iliustravo praktiniais pavyzdžiais. R.Maciulevičius pristatė ir pakvietė dalyvauti Lietuvos mokomųjų palydovų Cansat, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse, kuris bus vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 1220 „Dėl Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metų minėjimo 2013 metais priemonių patvirtinimo“ ir vyksiantį Ignalinos aerodrome.
Žurnalo „Aviacijos pasaulis“, vienintelio periodinio žurnalo apie aviaciją Baltijos šalyse vyr. redaktorė Vilma Jankienė, ieškojo kosmoso verslo, politikos ir visuomenės interesų balanso.
Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės “Rinkos spektras” direktorius Tomas Laurinaitis aptarė aviacijos ir kosmoso industrijos civilinės atsakomybės problematiką bei žalos probleminius aspektus.
MRU mokslininkai Tomas Ambrasas ir Regina Valutytė aptarė kosmoso ir oro teisės aktualijas (tiek tarptautinės, tiek privatinės teisės kontekste), kalbėjo apie egzistuojantį teisinį reguliavimą Lietuvoje ir pasaulyje. Provokavo klausimu, ar gali pasitarnauti teisė darniai kosmoso verslo plėtrai Lietuvoje? Pateikė praktinių pavyzdžių iš pirkimo-pardavimo, kosmoso turizmo kaip atlygintinių paslaugų teikimo ir pan. Be kita ko, aptarė kosmoso erdvės atribojimo klausimą ir kosmoso teisinį režimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 12 04 Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų tarptautines sutartis kosminės erdvės naudojimo srityje, pranešėjai pakomentavo jų naudojimo sritis, šių sutarčių nuostatas ir principus bei santykį su nacionaline teise. Lietuvos teisininkų laukia dar „nearti teisės dirvonai“.
Advokatų kontoros „LAWIN teisininkas Vytautas Želvys analizavo pagrindinius teisinius iššūkius orlaivių ir kosminės įrangos finansavimo sandoriuose.
LR Ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Romualdas Kalytis pristatė Europos Kosmoso agentūrą (EKA), tarpvyriausybinę kosmoso mokslinių tyrimų, kosminių technologijų ir kosminių infrastruktūrų kūrimo organizaciją. Kaip yra žinoma, Lietuvos Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra yra pasirašiusi susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Romualdas bandė atsakyti, kada gi ketinam įstoti į Europos Kosmoso agentūrą ir iliustravimo tai finansine ir ekonomine nauda Lietuvai. Lietuvoje ką tik vyko EKA atliktas auditas ir šiuo metu laukiama įvertinimo. Teigiami rezultatai leistų Lietuvai greitu metu įstoti į EKA ir aktyviai dalyvauti kosmoso versle, gauti užsakymų bei uždirbti milijonus litų. Kosmoso verslo ir teisės santykiai yra glaudžiai susiję su valstybės investiciniu, technologiniu patrauklumu, ekonomikos augimu. Džiugu, kad konferencijoje buvo išsakyta daug studentus motyvuojančių minčių, įvardinti realūs projektai ir realūs verslo modeliai Lietuvoje, bei atsakyta į klausimą, ar tam reikalinga teisė. Konferencijos organizatoriai ir pranešėjai tikisi, jog konferencija įkvėps studentus kūrybiškumui, verslumui, inovacijoms, komunikacijai, nestandartinių sprendimų kokybei bei paskatins domėtis kosmoso ir oro teise (šis studijų dalykas jau yra patvirtintas MRU magistrantūros studijose ir dėstomas tarptautinės teisės programoje). „Tikiu, kad tai yra vieni svarbiausių asmenybės bruožai žmogui, siekiančiam patirti ir pažinti pasaulį ir kurti pridėtinę vertę savo šaliai, sau pačiam, akademinei bendruomenei, todėl MRU Teisės fakulteto verslo teisės katedra labai dėkoja pranešėjams, kurie savo žiniomis ir patirtimi pasidalino su akademine bendruomene, – sako Tomas Ambrasas“. Konferencija akademinę bendruomenę, studentus ne tik supažindino su kosmoso verslo plėtra, bet ir iškėlė nemažai teisinių problemų ir nurodė iššūkius. O svarbiausia – kosmosas… legalizavosi MRU universitete,“ – apibendrino T. Ambrasas.
