Č.Iškauskas. Politiniai pavasario ratilai (pirmadienio mintys)

Šiųmečiai orai – tarsi ta kaprizinga politika: nors stojo kalendorinis pavasaris, tačiau vis žnaibosi šaltukas, o Rytų Lietuvoje dar ir sniego virš kelių. Paprastai šv. Velykų rytą aplink bažnyčią žingsniuodavome žolyte. Politikoje – taip pat atlydžio nėra, nors apie atšilimą šnekama daug kur.

***

Ratilai nuo Kovo 11-osios eitynių tebeplinta. Rusijos naujienų agentūra REGNUM pasimėgaudama cituoja socialdemokratų partijos išplatintą pareiškimą, esą Kovo 11-ąją įvykusios nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu „galutinai nuplėšė tariamos demokratijos skraistę nuo save „patriotiniu“ vadinančio jaunimo“.

Valdantieji nepatenkinti, kad „gausiai sutelktos policijos pajėgos ne tik nesustabdė nesankcionuotos eisenos, bet netgi ją lydėjo, tuo tarytum eiseną sankcionuodama. Lietuvos socialdemokratai griežtai smerkia tokias ultra nacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas ir reikalauja teisėsaugos atsakingų veiksmų ištiriant kovo 11-osios įvykius bei policijos veiksmus“, – teigiama pranešime.

Pastebėkime smulkmeną: LSDP pranešime ši istorinė visai Lietuvai data rašoma iš mažosios raides. Ko tuomet norėti iš Kremliui lojalios REGNUM?..

Kita vertus, A.Butkevičiaus vardu išplatintas pranešimas kertasi su Prezidentės D.Grybauskaitės žodžiais, apie kuriuos rašėme praėjusiose Pirmadienio mintyse. Jos patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Lingė per Žinių radiją pridūrė, kad pati policija pripažino, jog jokių incidentų neįvyko. Rusijos naujienų agentūra, pati sau prieštaraudama, vėliau taip pat pranešė, jog tose „neonacistų eitynėse“ jokių incidentų nebuvo, išskyrus sulaikytus šešis nuo alkoholio apsvaigusius asmenis.

Tai kam visas tas triukšmas? Kodėl socialdemokratų lyderis ir Vyriausybės vadovas maitina Kremliui pavaldžią agentūrą neapgalvotais pareiškimais, smerkiančiais „nesankcionuotą neonacistų maršą Vilniaus centre“?

Juo labiau, kad Vilniaus meras A.Zuokas kitą dieną staiga nuspaudė stabdžius: jau kitą Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją patriotinis jaunimas galės nekliudomai žygiuoti pagrindinėmis sostinės gatvėmis. Vadinasi, ir įstatymai bus tinkami, ir miesto Tvarkos ir švaros taisyklės nekels prieštaravimų.

Mat, kokie pavasariniai virsmai!

***

Jeigu tokie virsmai būtų Vilniuje kaip kovo 16-ąją vyko Rygoje…

Šimtai žmonių Latvijoje šeštadienį per kasmetines eitynes pagerbė Antrojo pasaulinio karo veteranus, kurie kovėsi vienoje nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje. Latvijos policijos atstovė Sigita Pildava sakė, kad eisenoje ir gėlių dėjimo ceremonijoje dalyvavo apie 1500 žmonių, dar tiek susirinko ir jų priešininkų.

Eiseną rengusios patriotinės organizacijos „Daugavas Vanagi“ nariai dėjo gėles prie Laisvės paminklo Rygos centre, o grupė vadinamųjų antifašistų, daugiausiai rusų, protestavo kitapus policijos įrengtų užtvarų už maždaug 15 metrų, įjungę pavojaus sireną, taip pat leidę garsią muziką – sovietinius karo laikų šlagerius bei skleidę informaciją apie žuvusiųjų per karą ir nuo nacizmo nukentėjusiųjų skaičius.

Iki rimtų susidūrimų nedaug trūko, bet stiprios policijos pajėgos neleido abiejų stovyklų nariams priartėti vieniems prie kitų. Vienu metu buvo iškviestas papildomas riaušių policijos dalinys, kad užkirstų kelią grumtynėms, kai protestuotojai pakabino Holokausto vaizdų nuotraukas ant mirties stovyklos tvoros imitacijos.

Legiono diena pažymima 1944 m. kovo 16 d. latvių legiono pirmojo susidūrimo su Raudonąja armija proga. Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 19-oji Waffen SS-grenadierių divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Latvių legiono diena Latvijoje buvo minima iki 1998 metų kovo 16-osios, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus. Prieš keletą metų minėjimas vėl buvo leistas.

Beje, šiemet Latvių legiono dienos renginiuose dalyvavo du Lietuvos patriotinio jaunimo lyderiai, nešę Lietuvos vėliavas, o kitoje barikados pusėje – odiozinis Algirdas Paleckis, kuris, kaip ir Simono Vyzentalio (Wiesenthal) centro direktorius Efraimas Zurofas, kartu su latvių antifašistais reikalavo uždrausti tokias eitynes.

***

Taigi, jeigu Ryga toleruoja buvusių nacių pagalbininkų, besikovusių su sovietine kariuomene, eitynes, tai Vilniaus ir visos šalies vadovams turėtų būti bent jau nepatogu trukdyti patriotinėms eisenoms. Tačiau suprantu: pavasaris, gamtos virsmas, vitaminų stoka, o čia dar 2014 m. gegužės 11, 18 arba 25 d. numatyti Prezidento rinkimai.