Ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, rūpintis užimtumu, švietėjiška ir sportine veikla, gerinti bendrą fizinį pasirengimą – tai tikslai, dėl kurių susitarė LŠS ir Kauno rajono savivaldybės atstovai.
„Tikiu, kad Šaulių sąjunga gali mums padėti užimti jaunimą. Rajone turime daug sporto bazių, nepakankamai išnaudotų stovyklaviečių, todėl šaulių patirtis labai praverstų“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas.
„Stengiamės vaikus atitraukti nuo televizoriaus, skatiname juos leisti laiką turiningai, gamtoje, sportuojant. Norime, kad jaunimas būtų sveikas, neabejingas savo tautos istorijai, atsakingas už jos dabartį ir ateitį, būtų tolerantiškas“ – svarbiausius LŠS veiklos su jaunimu tikslus vardijo Vytauto Didžiojo antrosios rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas.
Ežerėlio šaulių kuopos vadas Gedvydas Celiešius pabrėžė, kad tarpukario laikais pakaunėje Šaulių sąjungos veikla buvo labai aktyvi. Jis informavo, kad šiuo metu yra buriama Kauno rajono kuopa, kurią jau sudaro aštuoni būriai.
Kauno rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė pasiūlė šaulių vadovams susitikti su bendrojo lavinimo mokyklų direktoriais ir aptarti konkrečias veiklos priemones. Vedėja teigė, kad ypač aktuali problema – vaikų užimtumas vasarą.
Meras Valerijus Makūnas pasiūlė parengti bendrą priemonių planą ir paskirti atsakingus asmenis. Jis taip pat siūlė šaulių veiklą sieti su skautų, ateitininkų renginiais.
Dabartinė šaulių taikoma vaikų ugdymo sistema sukurta prieš keliolika metų. „Tęsiame tarpukario Lietuvos šaulių tradicijas, pagal kurias tikras šaulys – tai ne tik fizinį, kovinį pasirengimą turintis, bet ir inteligentiškas, kūrybingas, visada pasirengęs padėti aplinkiniams žmogus“, – teigė pulkininkas Antanas Plieskis.
Šauliai svajoja apie centrą, kuris turėtų aiškius tikslus, priemonių planą ir veiktų ištisus metus.